Nuo klaidų nesame apsaugotas nė vienas – draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ žalų administravimo ekspertų nestebina pranešimai apie patirtas žalas, kuomet į požeminę aikštelę važiuodamas vairuotojas pamiršta, jog prie automobilio stogo yra pritvirtinti dviračiai ir juos atsimena tik išgirdęs nemalonų garsą. Visgi net ir daug mačiusiems draudimo ekspertams tenka susidurti su nuostabą keliančiomis klientų patirtomis žalomis.
Draudimo bendrovės „Ergo Lietuva“ Žalų administravimo skyriaus vadovas Darius Smetona pamena išskirtinių vagysčių atvejų. „Vienas klientas, statydamas namą, rūsyje iš seno buto įstatė seifines duris. Vagys nieko įdomaus neradę name nusprendė, kad kažkas vertingo gali būti paslėpta už seifinių durų. Kadangi jų išlaužti nepavyko, jie išvertė sieną. Nors rūsyje jie rado kelis uogienių stiklainius, dėl išgriautos sienos klientas patyrė apie 1 tūkst. litų žalą“, – pasakoja D. Smetona.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad pasitaikė net pora atvejų, kuomet pro plastikinius langus įsibrovę vagys užsirakina, o atvykusi policija ir saugos bendrovės apsaugininkai, nemato įsilaužimo požymių ir išvažiuoja. Tuomet vagys neskubėdami ištuština bare esančius gėrimus ir suradę pinigus ramiai pasišalina. „Visgi dažniausiai vagys būna priversti sprukti greitai, o tai padaryti jiems pavyksta ne visuomet sėkmingai. Esame gavę pranešimą apie tai, kad smulkus vagišius nugvelbė parduotuvėje keletą butelių vyno ir puolė bėgti prie durų, kurios buvo slenkančios su automatiniu atsidarymu. Kadangi ilgapirštis bėgo per greitai, jos tiesiog neatsidarė – vagis atsitrenkė į duris ir parkrito. Vynas sudužo, o vagis buvo sugautas“, – pasakoja D. Smetona.
Netikėtai žalos kyla ne tik dėl vagių kaltės. „Apie dešimtą valandą vakaro vienas gyventojas norėjo apsipirkti parduotuvėje, tačiau joje buvo aptarnaujami jau paskutiniai pirkėjai ir apsaugos darbuotojas jau buvo užrakinęs duris. Kai apsipirkti norėjęs gyventojas pabeldė, apsauginis beldimo neišgirdo, tuomet gyventojas pabeldė dar kartą ir įėjimo durų stiklas sudužo. Žala siekė apie 1,5 tūkst. litų“, – pasakoja draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ atstovas.
Visai neseniai draudimo bendrovei teko atlyginti žalą, kurią klientas patyrė lapėms apgriaužus 15 metrų tvoros perimetro kabelį. Neaišku, ko siekė lapės grauždamos kabelį, tačiau jo pakeitimas kainavo apie 2 tūkst. litų, kadangi kabelio sudūrimas negalimas, teko keisti 330 metrų.
„Tai ne vienintelis pranešimas apie gyvūnų sukeltą žalą. Taip pat esame gavę pranešimą apie gaisrą, kilusį dėl trumpo jungimo. Jis kilo graužikams sugraužus laidą. Tuomet gyventojas patyrė 300 tūkst. litų žalą“, – pasakoja D. Smetona.
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad nuo žalos turtui niekas nėra apsaugotas, tad būtina apsvarstyti, ar galimi nuostoliai netaps nemaloniu galvos skausmu ar net nepakeliama našta kišenei. „Draudžiantis rekomenduojama rimtai apsvarstyti, kokiam turtui ir kokiais atvejais reikalinga draudimo apsauga. Tik trečdalis turtą draudžiančių klientų draudimo apsaugą suteikia ir namų turtui, t. y. buitinei technikai, baldams ir pan. Tai reiškia, kad gaisro atveju draudimo išmokos užteks tik pastatui atstatyti. Be to, nors gaisro rizika sukelia didžiausius nuostolius, nereikėtų pamiršti, jog gamtos stichijų siautėjimas, ilgapirščiai bei kitos draudimo rizikos tai pat itin svarbios“, – teigia D. Smetona.
