Iki 2007 m. alkoholinių gėrimų rinka Lietuvoje augo kartu su ekonomika ir mažėjusiu šešėliu. 2008 m. prasidėjus ekonominei krizei ir staigiai padidinus akcizus, legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimas per metus krito 20 proc., tuo tarpu nelegali prekyba smarkiai išaugo.
„Stipraus alkoholinių gėrimų vartojimo sumažėjimas susijęs su šešėline rinka, mat kriziniu laikotarpiu sumažėjo gyventojų perkamoji galia. 2009 metais matoma didžiausias kritimas, kartu didėjo akcizai, o tai reiškia, kad oficialiai parduodamas alkoholis daugeliui tapo neįperkamas ir buvo pradėta ieškoti kitų alternatyvų“, - portalui tv3.lt sakė banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Krito jautriausia rinka
Per laikotarpį nuo 2007 m. iki šiemet Lietuvoje labiausiai krito spirituotų vynų, stipriųjų alkoholinių gėrimų bei sidro ir kitų silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas – atitinkamai 39 proc., 37 proc. ir 36 proc. Alaus rinka nuo 2007 m. iki šiemet susitraukė maždaug dešimtadaliu, o natūralaus vyno – išliko stabili. Anot N. Mačiulio, nereikia džiaugtis, kad krito stipriųjų gėrimų apyvarta, mat ši rinka labai jautri ir dažnai gravituoja nelegalios link.
„Nereikėtų labai džiaugtis, kad sumažėjo stipraus alkoholio vartojimas, nes greičiausiai sumažėjo tik oficialiose prekybos vietose, bet šešėlinėje rinkoje pakankamai daug parduodama“, - pastebi ekspertas.
Pirmąjį šių metų pusmetį, lyginant su praėjusių metų atitinkamu laikotarpiu, fiksuojamas 5,5 proc. legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimo sumažėjimas. Tarp atskirų gėrimų kategorijų, kaip ir praėjusiais metais, labiausiai mažėjo spirituotų vynų ir sidro bei kitų silpnų fermentuotų gėrimų pardavimas – atitinkamai 23 proc. ir 17 proc.
„Tendencija vienareikšmė – alkoholinių gėrimų lietuviai vartoja vis mažiau ir legaliai apskaitomų alkoholinių gėrimų pardavimas Lietuvoje yra gerokai mažesnis nei prieškriziniais metais. Vienintelę išimtį sudaro vynas – beveik kasmet natūralaus vyno pardavimai šiek tiek pasistiebia. Alus yra antroje stabiliausių alkoholinių gėrimų vietoje, per pastarąjį dešimtmetį jo vartojimas mažėjo nežymiai – beveik taip pat, kaip ir gyventojų skaičius“, – sako Audrius Zuzevičius, „Anykščių vyno“ vadovas.
Keičiasi įpročiai
Pasak A. Zuzevičiaus, Lietuva perima Vakarų kultūrą, todėl natūralaus vyno rinka mūsų šalyje turėtų nuosekliai augti, o stipriųjų gėrimų – mažėti. Nedidelis vyno pardavimo augimas Lietuvoje buvo fiksuojamas pernai ir užpernai, taip pat 2010 bei 2011 m.
Asociacijos duomenimis, kurie apskaičiuojami įvertinant valstybinės mokesčių inspekcijos ir pačių rinkos dalyvių informaciją, pagal kiekį Lietuvoje daugiausia suvartojama alaus – praėjusiais metais lietuviai nupirko 296,5 mln. litrų alaus. Tuo tarpu vyno išgeriama mažiausiai – pernai Lietuvoje įsigyta 17,7 mln. litrų natūralaus bei putojančio vyno ir 15,7 mln. litrų – spirituotų vynų.
„Trumpalaikiai svyravimai ne visada atspindi ilgalaikes rinkos tendencijas, nes juos gali lemti akcizų tarifų pokyčiai ar kiti įvykiai – tarkime, šiemet alaus pardavimai mažėjo 4 proc., tačiau praėjusiais metais jie augo 3,7 proc., todėl bendra alaus rinkos tendencija yra greičiau stabili nei krentanti. Tuo tarpu spirituotų vynų ar silpnų fermentuotų gėrimų pardavimai pastaruosius kelerius metus tik krenta“, – komentuoja „Italiana LT“ generalinis direktorius Sigitas Zaikauskas.
Prie pokyčių reikės prisitaikyti
N. Mačiulis teigia, kad tokį ženklų suvartojimo mažėjimą reikia sieti su emigracijos išaugimu pokriziniu laikotarpiu.
„Nuo 2008 metų tikrai daugiau 100 tūkst. suaugusių gyventojų prarasta Lietuvoje, kurie potencialiai būtų vartoję alkoholį“, - skaičiuoja ekonomistas.
Tiesa, akcizas iš alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių sudaro gana ženklią dalį šalies biudžete. Tačiau, pasak N. Mačiulio, sumažėjęs surenkamų akcizo mokesčių skaičius yra tik trumpalaikė problema.
„Vienareikšmiškai tai mažėjantis alkoholio vartojimas geras ženklas, nes Lietuva turi nemažai problemų su alkoholio vartojimu. Tiek sveikatos problemų, tiek eismo įvykių skaičius yra susijęs su tuo. Kartais diskutuojama, kad dėl mažėjančio alkoholio vartojančiųjų ar rūkančiųjų skaičiaus nukenčia biudžeto pajamos. Tai yra tik trumpalaikės problemos, kurios nublanksta prieš naudą, kurią gauna valstybė ilguoju laikotarpiu, dėl mažesnio šių gaminių vartojimo. Sunku būtų ginčytis, kad prarastos akcizų pajamos yra problema, jei iš tiesų matome mažėjantį alkoholio vartojimo kiekį. Aišku, yra problema, jei didėja nelegaliai gaminamo ar kontrabandinio alkoholio apimtys, nes tada nekrenta jo vartojimas, o biudžeto pajamos mažėja“, - tvirtina jis.
Lietuvos gamintojai jau reaguoja į besitraukiančią rinką ir didina eksportą į užsienio rinkas. Į kaimyninę Lenkiją Lietuvos stipriųjų gėrimų gamintojai kasmet išveža vis daugiau produkcijos ir šiuo metu užima 1,5 proc. Lenkijos rinkos. Rusija – ilgus metus buvo viena pagrindinių putojančių vynų eksporto rinkų, tačiau pastaraisiais metais dėl taikomų sankcijų ryšiai su šia prekybos partnere susilpnėjo.
