Lapkričio 11 dieną oficialiai startavo Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų kampanija, nors numanomi pagrindiniai jos dalyviai dar netarė savo svaraus žodžio. Žinoma, tai visai nereiškia, kad visuomenė nežino jų tikrų vardų arba jų nepažįsta. Pažįsta, ir gan neblogai, nes bent vienas, tiksliau – viena iš jų yra linkusi periodiškai pateikti tam tikrus akibrokštus.
Štai ir šįkart, likus dar dešimčiai dienų iki oficialios rinkimų kampanijos pradžios, Lietuvą sudrebino Valstybės saugumo departamento paskleista „baisi“ žinia. Pasirodo, Rusijos prezidento administracijos Tarpregioninių ir kultūrinių ryšių su užsienio šalimis valdybos Visuomeninių procesų analizės departamento Baltijos šalių skyrius jau artimiausiu metu planuoja paskleisti Lietuvos prezidentę (kodėl būtent ją?) diskredituojančios informacijos, atrandant Rusijos archyvuose naujų duomenų apie jos biografiją (o ką, dar maža to, ką mes jau žinome?). Paties Vladimiro Putino pašonėje įsitaisę mūsų narsūs žvalgai nugirdo, kad Rusijos specialiosioms tarnyboms pavesta aktyviai naršyti Rusijos archyvuose renkant kompromituojančią (tai gal nereikėjo prisidirbti?) informaciją apie aukštas pareigas užimančius buvusios SSRS (kodėl tik buvusios SSRS?) valstybių pareigūnus, siekiant daryti jiems poveikį. Tam, kad ši žinia atrodytų labiau įtikinanti, paberta ir šiek tiek konkrečių pavardžių. Lietuvos skaitytojams leista sužinoti, kad aukščiau paminėtam Rusijos prezidento administracijos valdybos departamentui vadovauja ne kartą Lietuvoje lankęsis ir Kazimiros Prunskienės sukurtos Lietuvos liaudies partijos suvažiavime dalyvavęs J.Umerenkovas, o šios valdybos darbuotojas, mūsiškių kažkodėl taip ir nenukenksmintas rusų agentas V.Smirnovas, naudojęs mokslininko priedangą, iki praeitų metų pabaigos (taigi D.Grybauskaitę remiantiems konservatoriams valdant?) reguliariai lankėsi mūsų šalyje ir turėjo daug kontaktų su Lietuvos politikais, žurnalistais ir politologais (kodėl apie tai pranešama tik dabar? Kieno paslaptis saugome?) Pranešta ir apie tai, kad šiuo metu V.Smirnovas yra įtraukas į asmenų, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą, sąrašą. VSD teigimu, minėta „putininė“ valdyba turi ryšių su kai kurių Lietuvos partijų, žiniasklaidos atstovais ir politologais (atkreipkite dėmesį – šis teiginys apie neįvardintus, tačiau tariamai parsidavusius politikus, žurnalistus ir politologus yra „įtikinamai“ kartojamas), o 2013 metais ši valdyba įkūrė portalą www.rubaltic.ru, kuriame nuolat talpinama prieš Lietuvą nukreipta propagandinio bei dezinformacinio pobūdžio informacija („dezinformacinio pobūdžio informacija“ – jėga!), kurią siekiama paskleisti Lietuvos viešojoje erdvėje. Štai taip. Nors net aš vien tik iš galvos galėčiau paminėti taip pat www.regnum.ru, www.iarex.ru, evrazia.org ir dar mažiausiai tuziną su Rusijos valdžia susijusių portalų, kurie nuolat talpina pas save ne ką menkesnę dezinformaciją.
Būtų dar pusė bėdos, jei VSD visa tai paprasčiausiai paviešintų, kad ir savo internetiniame puslapyje www.vsd.lt (nors yra ir kitų neblogai žinomų būdų), ir tokiu būdu įspėtų Lietuvos žmones apie ne itin mums draugingos valstybės destruktyvios veiklos paūmėjimą bei apie šalia mūsų besidarbuojančius išdavikus (kodėl gi ne? Visko gali būti) . Juk niekam nėra paslaptis, kad Rusija aktyviai veikia ne tik prieš Lietuvą – prieš visas Vakarų pasaulio demokratines valstybes, ypač NATO nares, ir naudoja tam visas įmanomas ir neįmanomas priemones. Rusijos prezidento administracijos darbuotojų pareigos ir pavardės, lygiai kaip ir K.Prunskienės partijos politinė orientacija, irgi nesudaro Lietuvos arba jos sąjungininkių valstybinės paslapties – apie visa tai žingeidesnis Lietuvos gyventojas gali nesunkiai sužinoti naršydamas internete.
Bet ne, kažkodėl buvo nutarta pateikti šį gan banalų apžvalginį straipsnį įslaptintos analitinės pažymos pavidale, pristatyti ją maždaug dešimčiai numanomų adresatų Prezidentūroje, Seime, Vyriausybėje ir Užsienio reikalų ministerijoje, paskui ją „nutekinti“, ir dar tą pačią dieną kreiptis dėl to „nutekinimo“ į Generalinę prokuratūrą. Vienu atodūsiu, taip sakant.
Nors beveik visi supranta, kad greičiausiai tas „nutekinimas“ buvo suplanuotas iš pat pradžių, „kaltų“ pradėta ieškoti visai ne ten, kur bent jau teoriškai jų galėtų būti – tarp šios „slaptos“ pažymos siuntėjų (rengėjų?) arba oficialių jos gavėjų. Kur gi tau – kalčiausi liko šį menkavertį tekstą paviešinę žurnalistai, kurie, tiesą kalbant, visai neprivalo atskleisti savo informacijos šaltinių.
Dar įdomiau – kratas ir poėmius žurnalistų darbo vietose, namuose ir net garažuose atliko iki šiol gan neprastą (skirtingai nuo, pavyzdžiui, VSD) reputaciją turėjusios Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, kurie paprastai tirdavo tik valstybės (ir savivaldybių) tarnautojų ar politikų korupcijos atvejus. Būtų labai įdomu sužinoti - nuo kada privačios žinių agentūros darbuotojai liko prilyginti valstybės tarnautojams? Ir iš ko tie žurnalistai gavo kyšį už minėtos „slaptos“ informacijos paviešinimą? Iš Algirdo Butkevičiaus? Ar iš Loretos Graužinienės? Net nejuokinga.
Žinant, kas yra dabartinės šalies vadovės pagrindinis ir realus konkurentas artėjančiose grumtynėse dėl Lietuvos prezidento posto, galima nesunkiai suvokti, prieš ką pirmiausiai buvo nukreipta ši kvaila provokacija (o kas gi daugiau?) Lygiai taip pat galima atspėti atsakymą ir į kitą klausimą – kas gi buvo visos šitos nesąmonės užsakovas. Bet čia pat tektų konstatuoti, kad rezultatas gavosi visiškai priešingas, negu buvo tikėtasi, nes mąstantis Lietuvos rinkėjas jau suprato – kam jis turi būti „dėkingas“ už eilinį Lietuvos vardo diskreditavimą, ir kas naudoja mokesčių mokėtojų išlaikomų teisėsaugos tarnybų resursą vieno iš kandidatų (tiksliau kandidačių) rinkiminės kovos reikmėms.
Kaip žinia, už viską anksčiau arba vėliau tenka susimokėti. Pamačiusi visuomenės reakciją, D.Grybauskaitė retiravosi ir faktiškai jau atsiribojo nuo vieno iš savų statytinių – STT vadovo Sauliaus Urbanavičiaus, kuris iš pradžių it koks eksambasadorius Renatas Juška nėrė atostogauti. Tačiau panašu, kad po prezidentinių rinkimų gali būti taip, jog nei jam, nei VSD vadovui Gediminui Grinai, nei generaliniam prokurorui Dariui Valiui atostogos jau nebepadės – apirusius skeletus vieno iš kandidatų (tiksliau - vienos iš kandidačių) spintoje galės pakeisti palyginti „švieži“ jų karjerų lavonai.
