Šiuo metu Lietuvoje į nacionalinę aukštojo mokslo sistemą diegiama europinė kreditų perkėlimo ir kaupimo sistema (ECTS, angl. European Credit Transfer System). Ji pagrįsta studento darbo laiku, reikalingu studijų rezultatų pasiekimui ir dalykinių bei bendrųjų kompetencijų įgijimui. Pasak Vilniaus kolegijos (VIKO) Sveikatos priežiūros fakulteto dekanės dr. Žymantės Jankauskienės, naujoji sistema skatina įsisąmoninti, kad studijų kreditas – tai matavimo vienetas, kuriuo išreiškiama būtent studento mokymosi apimtis.
Šiuo metu dvidešimt keturiose Bolonijos procese dalyvaujančiose Europos šalyse net 75 proc. aukštojo mokslo institucijų taiko ECTS. Su kiekvienais metais šis skaičius didėja.
„Būdami lygiaverčiai Europos Sąjungos nariai, privalome aukštojo mokslo klausimais tarpusavyje bendrauti ir bendradarbiauti „ta pačia kalba“, tiek kalbėdami apie studijų turinį, tiek apie formą,“ – įsitikinusi VIKO atstovė, kuri kartu yra ir šį virsmą Lietuvos aukštajame moksle inicijuojančio projekto „Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) nacionalinės koncepcijos parengimas: kreditų harmonizavimas ir mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų metodikos kūrimas ir diegimas“ ekspertė.
Pasak dr. Ž. Jankauskienės, sistemos privalumų yra ne vienas. Ji prisideda prie studijų programų palyginamumo, suderinamumo ir aukštojo išsilavinimo skaidrumo. Kartu ji leidžia derinti aukštojo mokslo sistemų įvairovę ir netrukdyti autonomijai, užtikrina studentų ir dėstytojų akademinį mobilumą, pagerina akademinės bendruomenės ir darbdavių „susikalbėjimą“, prisideda prie įsidarbinimo didinimo vieningoje Europos darbo rinkoje. O tam privalu keistis pačiam, keisti požiūrį į studijų kultūrą, tarpusavio partnerystę, atsakomybės pasidalinimą tarp suinteresuotų grupių (studentų, dėstytojų, politikų, darbdavių). Formos dalykus galima pakeisti daug greičiau ir lengviau, nors dažnai atrodo, kad programų perrašymas yra „sudėtingas“ darbas. Daug sunkiau yra keisti stereotipinę elgseną, mąstymą, išlaisvinti kūrybinę mintį.
„Kaip jau minėjau, šios sistemos esminė nuostata – studijų orientacija į studentą, jo lūkesčius įgyti tam tikras profesines kompetencijas. Kita vertus, yra pavojus šį teiginį priimti tiesmukai ir piktintis, kad ir taip studentai yra centrinė figūra, daugeliu atveju žinantys savo teises, bet pamirštantys pareigas, - grėsmes kėlė projekto ekspertė. – Tačiau esmė yra partnerystėje. Kiekvienas partneris aiškiai suvokia savo pareigą ir atsakomybę: studentai – motyvuotai siekti žinių, įgūdžių, formuoti profesines nuostatas, dėstytojai – demonstruoti profesionalumą, taikant inovatyvias aukštojo mokslo technologijas, darbdaviai – aktyviai dalyvauti procese, ne tik išsakant kritiką, bet ir vykdant studentų praktinį mokymą, vyriausybė – skirdama deramą paramą, kuriant studijoms imlią edukacinę aplinką. Suprantu, kad tokie dalykai nepadaromi per vieną dieną, tačiau ta linkme būtina eiti. Kolegų iš Škotijos, Belgijos, Suomijos pavyzdžiai suteikia vilties, kad ateityje taip bus ir Lietuvoje.“
Dr. Ž. Jankauskienė pabrėžia, kad visapusiai globalizacijos procesai neaplenkia ir Lietuvos. Todėl ECTS sistemos diegimas yra puiki proga Lietuvos aukštajam mokslui kaip galima „neskausmingiau“ integruotis į europinę erdvę, perimant jos patirtį, pasinaudojant jų gerąja praktika. „Kadangi vyksta transformacijos sąmonės lygmenyje, visi turime suprasti, kad procesai nebus tokie greiti, kokių pageidaujama. Tačiau svarbu tikėti, kad kiekvienas teisingas žingsnis veda į tikslą“, - sėkme neabejoja VIKO Sveikatos priežiūros fakulteto dekanė.
