Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija Seime informuoja, jog trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos.
D. Šakalienė: kyla vienas klausimas
Popiet Seimo narė išplatino viešą pareiškimą ir paaiškino, kodėl siūlo tokias pataisas.
„Lietuvos visuomenės psichikos sveikatos rodikliai itin prasti, savižudybių, patyčių lygis vienas prasčiausių Europos Sąjungoje. Emigracijos mąstai tokie, kad karčiai pavadiname evakuacija, bet išvykstama ne vien dėl finansinių sunkumų – emigrantai dažnai pabrėžia psichologinės gerovės stoką. Netgi tiesiai sako, kad Lietuvoje viskas atrodo blogai. Ties šia vieta ir kyla klausimas – ar tikrai viskas yra juoda, ar kartais mes pernelyg daug koncentruojamės į negatyvą.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą“, - pranešime rašo Seimo narė.
Partijos kolegos atsiriboja
Akivaizdu, kad partijos kolegos nepritaria tokiam siūlymui ir D. Šakalienės išsakytoms mintims.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos.
Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių LR Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas. LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, - sako frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Paaiškino, ką gali žiniasklaida
Kaip tikina D. Šakalienė, žiniasklaida turi teisę ir pareigą pranešti visuomenei žinias.
„Kaip laiške man rašo bene žymiausias žiniasklaidos poveikio visuomenės psichikos sveikatai tyrinėtojas prof. Grehemas C. L. Deivis (Graham C.L. Davey) „Mūsų atlikti tyrimai liudija žymų kognityvinį ir emocinį poveikį visuomenei, įskaitant nerimo ir depresijos lygio augimą, bet ir nepasitenkinimo savo gyvenimu didėjimą. Deja, negatyvios naujienos dar niekada nebuvo tokios dominuojančios kaip šiandien, kai viešosios informacijos rengėjai dažnai naudoja negatyvą siekdami emociškai užkabinti auditoriją, nesusimąstydami kokias psichologines pasekmes turi tokie jų veiksmai.“
Žiniasklaida turi teisę ir pareigą pranešti visuomenei žinias – kas vyksta, kas blogai ir kas gerai. Ir vis tik mūsų žiniasklaidoje negatyvios informacijos dominavimas yra stulbinantis.
Nors jau ne viena žiniasklaidos priemonė mato, kad mums trūksta pozityvios informacijos, imasi labai reikalingų iniciatyvų skleisti žinias apie mūsų šviesuolius, įkvepiančius projektus, gerus darbus, bet tendencija išlieka akivaizdžiai neigiama – pozityvūs dalykai išlieka medijų paraštėse. Jei negatyvi žinia pastebima išsyk, pranešama plačiai ir dažnai eskaluojama (kartojama, neretai papildant nežymiomis naujienomis ar net be jų, kartais netgi prarandant bet kokią informacinę vertę), tai pozityvios žinios sklaida net nesulyginamai kuklesnė“, - tikina parlamentarė.
