Tokias pataisas inicijavo valstietė Dovilė Šakalienė, jas įregistravusi kartu su frakcijos kolegomis Zenonu Streikumi ir Robertu Šarknicku.
„Premjero įsitikinimu, niekas – nei politikai, nei kiti asmenys – neturi teisės reguliuoti žiniasklaidos turinio, o dabar galiojantis Visuomenės informavimo įstatymas ir Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas numato visus būtinus reikalavimus žiniasklaidos veiklai ir kažkaip juos plėsti ar koreguoti būtų perteklinė priemonė“, – BNS premjero poziciją perdavė jo atstovas spaudai Tomas Beržinskas.
Anot jo, premjeras pabrėžė, kad svarbiausia, jog ir toliau veiktų žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmai.
„Jei kažkam norisi, kad apie jo darbus rašytų daugiau teigiamai, nei neigiamai, matyt, ir reikėtų koncentruotis į tuos darbus, kurie atneštų realią, apčiuopiamą naudą žmonėms ir valstybei“, – svarstė T.Beržinskas.
Parlamentarai siūlo nustatyti, kad informavimo priemonės turinyje „turi būti išlaikytos proporcijos tarp teigiamos (pozityvios) ir neigiamos informacijos“. Pataisomis numatoma, kad pozityvi informacija turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų viso turinio, o pozityvios žinios būtų pateikiamos „informacinės programos pradžioje ar pirmuosiuose leidinio puslapiuose“.
LVŽS savo frakcijos narių iniciatyvą dėl teigiamos informacijos normų nustatymo vadina cenzūra
Trijų frakcijos narių pateiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos yra šių Seimo narių asmeninė nuomonė ir neatspindi frakcijos pozicijos, teigiama penktadienį išplatintame Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pareiškime.
Registruotos įstatymo pataisos vadinamos cenzūra.
„LVŽS bendru sutarimu cenzūros jokiai žiniasklaidos priemonei tikrai taikyti nežada“, – teigia frakcijos seniūnas Ramūnas Karbauskis.
Pareiškime nurodoma, kad Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga visapusiškai palaiko žodžio laisvės principą ir vieną pagrindinių jo garantų – nepriklausomą žiniasklaidą.
„Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, išgirdusi apie siūlymus inicijuoti įstatymų pataisas, kuriomis žiniasklaida būtų įpareigota ne mažiau nei pusėje skelbiamo turinio nurodyti teigiamą informaciją, atsiriboja nuo šios viešai pasklidusios informacijos. Šis siūlymas dėl cenzūros nebuvo diskutuotas ar derintas frakcijoje, tad tai turi būti traktuojama kaip šių trijų siūliusių Seimo narių nuomonė, o ne visos frakcijos sprendimas“, – sako frakcijos seniūnas.
„Neigiamos informacijos vyravimas politinės komunikacijos kanaluose skatina visuomenės nusivylimą valdžios institucijomis ir nusišalinimą nuo politinio gyvenimo, taip pat nepasitikėjimą žiniasklaidos priemonėmis ir jose pateikiama informacija“, - iniciatyvą aiškina parlamentarai.
Pasak jų, nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei žiniasklaida „dažnai išauga dėl nestabilios ekonominės situacijos valstybėje, dėl per didelio dėmesio neigiamai informacijai“.
