Ką norėtume rasti po eglute? Kai Kalėdų Senelis, naktį palikęs dovanas, jau bus išskriejęs rogėmis.
Galbūt norėtume, kad rytą išvystume stebuklingai nuvalytas, nugramdytas miestų gatves, šaligatvius. Kad tokią dovaną suteiktų gerosios dvasios. Kad Kalėdų Senelis ir visi Lietuvos senoliai bent stebuklingąją naktį skubėdami neparkluptų. Kad niekam neskaudėtų bent per Kalėdas. Jei nėra pinigų, tegul pasidarbuoja Dangaus kiemsargiai.
Galbūt norėtume, kad po eglute būtų padėta nenurėžta senolių pensija. Vien dėl lietuviško papročio – metams baigiantis grąžinti skolas ir susitaikyti. O šalia – atsiprašymo ir susitaikymo laiškas. Tarkime, toks. „Gerbiamas Lietuvos pilieti (vardas, pavardė), atsiprašome, kad Jūsų iki šiol negirdėjome ir nepastebėjome„. Ir parašas – Lietuvos Vyriausybė. Senoliai pradžiugtų ir noriai atleistų. Kai kas nuo Vyriausybės gautą atvirlaiškį net įsirėmintų.
Ką dar norėtume rasti po eglute? Imkime ir pasvajokime. Kartu. Įsivaizduokime, kad jau grįžta atgal mūsų pasklidusios gentys. Grįžta ne laiškais, ne pinigų perlaidomis, ne per „skaipą“. Grįžta atgal visam laikui. Ir sako – kaip gera namie. Kaip pavargome. Svetimuose kraštuose blaškydamiesi. Kaip tie svetimi mūsų nesuprato. Kas esame. Ką jaučiame. Kaip niekada nepripratome prie jų papročių. Atnešk, Kalėdų Seneli, šitą didžiausią dovaną. Bent naktį pro namo kaminą įmesk laiškelį–pažadą. O mes jau kaip nors tą pažadą įsivaizduosime. Šit susėda visi aplink savo giminės eglutę ir smagiai išsivynioja dovanas. Visi linksmi, nes savo Tėvynei ir Tėvynėje dirba. Čia gali oriai pragyventi. O tada vėl galingiau užklegėtų mūsų kraštas lietuviškais žodžiais. Nes lietuviai grįžtų ir imtų reikštis gimtąja kalba. Užklegėtų visi. Įskaitant mažiausius anūkus. Ir laipsniškai nudiltų jų užsienietiškas akcentas. Bet kada Kalėdų Senelis parneš dovaną – lietuvius atgal į namus? Gal šiemet? Atsargiai žvilgtelėkime po eglute. Gal guli tokia dovana. Užkritusi už eglišakių.
Ką dar norėtume rasti? Gerąją žinią. Kad lietuvių vienintelė valstybė nebus laipsniškai praskolinta. Užsmaugta palūkanomis ir finansiniais įsipareigojimais. Ne saviškiams. Svetimiems. Kas iš to, jei žmogus savo buityje kaups, taupys kiekvieną centą bei niekada nesiskolins, jei valstybė judės priešinga linkme? Apdujusi nuo kažkokios “aukštesnės„, “kilnesnės“ civilizacijos. Ar tokia iš viso yra? Lietuviui aukštesnė nei lietuvio? Italui aukštesnė nei italo? Tad, Kalėdų Seneli, padėk po Vyriausybės narių eglutėmis vienodas dovanas. Po šokoladuką ir laišką – neklampinkite savo Tėvynės į skolas. Žengte marš su blaiviomis galvomis į Lietuvą. Tik mintimis sugrįžę atgal, nesiropškite ant debesies. Netvarus ir lakus pamatas. Vėl kažkur nuneš. Jei stovėti, tai tik ant Lietuvos žemės. Ir stovėti labai stipriai.
Sudėk Kalėdų Seneli, po mūsų eglutėmis dovanas, kurios leistų dar kartą suvokti ir gerbti savo kraštą. Tik nepadėk aštraus kirvio. Kad neiškapotume savo miškų, savo verslo ir savo šaknų. Tegul Lietuvos medis auga.
Redakcijos skiltis
