Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis šiandien susitiko su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) ir Policijos departamento (PD) prie VRM atstovais pasidomėti, ar vykdoma pakankama kontrolė, kad šalyje sparčiai populiarėjantys greitieji kreditai nebūtų susiję su nelegaliais pinigais.
„Niekas negali uždrausti žmonėms naudotis greitaisiais kreditais su didžiulėmis palūkanomis, kurios ateityje jiems gali išaugti iki nepakeliamos naštos, tačiau privalome atidžiai stebėti, ar šiuos kreditus teikiančios įmonės dirba su legaliais pinigais“, – sakė ministras R. Palaitis.
Lietuvoje yra dešimtys tokių subjektų, kurie teikia greituosius kreditus piliečiams ir visų jų veikla yra stebima. Pasak FNTT direktoriaus pavaduotojo Alvydo Packevičiaus, 2009 metais, vykdant Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatymo kontrolę, greituosius kreditus teikiančiose įmonėse buvo atlikta 11 patikrinimų, surašyti 5 protokolai pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą dėl įstatymo nuostatų nevykdymo. „Greituosius kreditus teikiančios įmonės privalo tinkamai identifikuoti savo klientus, kuriems teikia kreditus, - sakė FNTT Pinigų plovimo prevencijos skyriaus vadovas Sigitas Šileikis. - FNTT ėmus domėtis, ar šios įmonės turi pasitvirtinę įstatyme numatytas vidines tvarkas, operacijų registracijos žurnalus, pastebėjome, kad kai kurios įmonės jų neturėjo. Atlikus šį prevencinį darbą, minėtos įmonės pradėjo laikytis Pinigų plovimo prevencijos ir teroristų finansavimo įstatyme numatytų reikalavimų.
Ministras paprašė, kad ir ateityje FNTT ir PD prevenciškai prižiūrėtų, kaip greituosius kreditus teikiančios įmonės laikosi jų veiklą reglamentuojančių įstatymų nuostatų.
Lietuvos banko duomenimis, greitaisiais kreditais šiuo metu naudojasi 6 proc. Lietuvos gyventojų. FNTT duomenimis, dažniausiai žmonės skolinasi po 400-500 litų 30-ties dienų terminui.
