Tai buvo pirmasis įrodymas, jog „Dodge“ inžinieriai mėgsta iššūkius ir jie mėgsta kurti beprotiškus, charizmatiškus automobilius. Tai yra jų kraujyje. Norite įrodymų? Pasižiūrėkite į 1989 metais gimusį „Dodge Viper“ - galiniais ratais varomą automobilį, kuris iki pat 2013 metais pasirodžiusio naujos kartos modelio turėjo minimalų elektroninių pagalbininkių skaičių. „Dodge Viper“ buvo visiškai priešingybė ir didžiulis vidurinis pirštas automobilių reglamento kūrėjams. Nors jis ne visiems kelia geras emocijas, bet „Dodge“ inžinierius reikėtų gerbti už tai, jog turi drąsos kurti tai, kas daugeliui atrodo nekorektiška.
1997 metais pademonstravo dar vieno išsišokėlį - „Dodge Ram VTS“. Galima sakyti, jog tai buvo „Dodge Viper“ amerikiečių mylimo pikapo kailyje. Jis turėjo 8 litrų darbinio tūrio, 10 cilindrų variklį, keletą baltų juostų, 17 colių ratlankius. Tik pabandykite įsivaizduoti pasivažinėjimą su tokiu automobiliu lietingą dieną? Staiga atsirado šypsena veide, ar ne?
Nepaisant labai gerų atsiliepimų ir daugybės prašymų pradėti serijinę šio modelio gamybą, gamintojui vadovavę žmonės išsigando ir nusprendė, jog toks automobilis negali važinėti bendro naudojimo keliais. Tačiau tokį požiūrį gamintojo vadovai išlaikė neilgai.
Po ilgų diskusijų, tuometiniai „Dodge“ vadovai nusprendė, jog atėjo metas sukurti specialią sportiškų automobilių diviziją, kuri rūpintųsi „Dodge“ modelių dinaminėmis savybėmis ir triukšmingais vakarėliais. Sulaukę pritarimo iš „Team Viper“ ir inžinierių grupės ir iš „Team Prowler“ kūrėjų grupės, „Dodge“ kompanijos viduje gimė „Performance Vehicle Operations“.
Pirmuoju naujai sukurtos divizijos projektu tapo „Dodge Viper SRT-10 - labai, labai greitas automobilis, kurį suvaldyti galėjo tik vyrai su milžiniškais ūsais ir krutinės plaukais. „PVO“ divizijos inžinieriai pasirūpino, jog „SRT-10“ modifikacija būtų įsimintina visomis prasmėmis.
Priekyje tūno 8,2 litro darbinio tūrio, 10 cilindrų motoras, gebantis pasiekti 500 arklio galių ir 712 Nm sukimo momentą. Suporuotas su mechanine pavarų dėže ir lipniomis galinėmis padangomis, automobilis iki 100 km/val. įsibėgėdavo per maždaug 4 sekundes ir pasiekdavo 300 km/val. greitį.
2002 metais „PVO“ divizijos specialistai pabandė realizuoti savo svajonių projektą - itin greito ir pajėgaus pikapo projektą, kurio pirminė versija buvo pademonstruota 1997 metais. Vadovavęsi tais pačiais principais, taip gimė „Ram SRT-10“ pikapo konceptas.
Iš pradžių projekto autoriai tikėjosi, jog „Ram SRT-10“ pikapo laukia toks pats likimas. Jis sulauks daugybės dėmesio tarptautinėse parodose, tačiau koncerno vadovai nepraleis progos pagurmoti pirštu ir pasakyti - „Ne, brangieji, tokie automobiliai yra politiškai nekorektiški.“ Vis dėlto, dėka vadovų, kurie turėjo silpnybę beprotiškiems „Dodge“ projektams, raumeningo pikapo projektui uždegė žalią šviesą ir pasakė, jog serijinei gamybai automobilis turi būti paruoštas kuo greičiau.
Įprastai, įspūdingi konceptai pavirtę į bendro naudojimo keliams skirtus automobilius praranda dalį išskirtinumo. Tik ne šį kartą.
„Dodge“ specialistai per vienerius metus sugebėjo „Ram SRT-10“ koncepciją paversti automobiliu su kuriuo būtų galima važiuoti į parduotuvę, trasą ar tiesiog gąsdinti praeivius.
Kaip matote patys, ant „Ram 1500“ bazės sukonstruota naujoji pikapo versija buvo aprūpinta agresyviomis kėbulo detalėmis, žemo profilio padangomis, galinę dalį sugebančiu prispausti spoileriu. Milžinišką variklio galią taip pat padėjo suvaldyti „Bilstein“ amortizatoriai, standesnės spyruoklės bei „BF Goodrich“ padangos. Be to, šalia galinės ašies buvo sumontuotas papildomas amortizatorius, kuris padėjo suvaldyti į šoninį slydimą linkusią galinę dalį.
Suvaldyti „Ram SRT-10“ pikapą nebuvo lengva. Jeigu su sankabos pedalu elgtumėtės atsargiai, automobilis be didelio vargo iki 100 km/val. įsibėgėtų per maždaug 5 sekundes ir pasiektų 248 km/val. maksimalų greitį. Tuomet tai buvo grynakraujų sportiškų automobilių teritorija.
Kaip bebūtų keista, tačiau „Ram SRT-10“ sulaukė nemažo susidomėjimo plačioje „Dodge“ automobilių entuziastų bendruomenėje. Šioje šalyje per 2004 metus buvo parduoti 3057 sportiško pikapo vienetai. Tai nėra itin didžiulis skaičius, tačiau atsižvelgiant į pačio projekto svorį ir paskirtį - tai labai neblogas rezultatas.
2005 metais „Dodge“ pristatė naują galiūno versiją - „SRT-10 Quadcab“. Šį kartą „Dodge“ nusprendė atsižvelgti į tam tikrų klientų poreikius ir į automobilį sumontavo automatinę pavarų dėžę, nes kai kuriems vairuotojams mechaninė pavarų dėžė yra per daug sudėtingas mechanizmas.
„Dodge“ šį kartą pranoko pati save. Į savo greitąjį sumontavo „48RE“ vardu pavadintą transmisiją, kuri iki tol buvo poruojama tik su labai, labai galingais „Cummins“ dyzeliniais jėgos agregatais.
Šį kartą naujoji versija buvo civilizuotesnė ir ne tokia aikštinga. Dėl ramesnio automobilio charakterio reikėtų dėkoti ne automatinei transmisijai, bet ir ilgesnei ratų bazei, kuri posūkiuose užtikrindavo didesnį stabilumą.
2005 metais „Dodge“ džiaugėsi, jog sugebėjo parduoti 4097 pikapo vienetus. 2500 iš jų buvo „Quadcab“ modifikacijos.
2006 metus „Dodge“ pasitiko su dar viena nauja „Ram SRT-10“ versija. Šį kartą „Dodge“ atnaujino priekinę automobilio dalį, atliko keletą papildomų kosmetinių pakeitimų ir kas be ko - milžiniško pajėgumo motorą įgrūdo į ilgiausios ratų bazės modifikaciją.
Atsižvelgiant į amerikiečių poreikį turėti didžiulį pikapą, kuriame tilptų keturi suaugę žmonės ir dar didesnis daiktų kiekis bagažinėje, „Dodge“ sprendimas pristatyti šią versiją buvo logiškas. Deja, 2006 metais atnaujintas ir modernizuotas modelis sulaukė skaudaus smūgio iš pirkėjų. Per 2006 metus „Dodge“ pardavė tik 2373 sportiško pikapo vienetų.
Dėl smarkiai sumažėjusios paklausos, automobilių gamintojas nusprendė, jog atėjo metas sustabdyti itin greito pikapo gamybą. Pasibaigus 2006 metams, pasibaigė ir „Dodge Ram SRT-10“ gamyba.
Per trejus gamybos metus „Dodge“ pagamino 9527 šio modelio vienetų.
GALERIJA
