Už piktnaudžiavimą tarnyba bei antstolio vardo diskreditavimą valstybės tarnautojas Darius Bliznikas nuteistas šešiems mėnesiams laisvės atėmimą atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams.
Vilniaus antrosios apylinkės teismas paskelbė, jog 43 metų antstolis Darius Bliznikas pripažintas kaltu, nes neteisėtai disponavo privačiais kitų asmenųduomenimis, suklastojo dokumentus ir piktnaudžiavo tarnyba, pažeidė Antstolio priesaiką.
Dėl jo kaltės bylose minimi asmenys patyrė nepatogumų, kai pareigūnai juos sulaikė ir apribojo laisvę, domėjosi jų privačiu gyvenimu.
„Kiekvienas žmogus turi teisę į privatų gyvenimą“, – paskelbė teismas ir nurodė, kad siekdamas sau naudos antstolis D. Bliznikas naudojosi asmenų paieškos registru.
Už tai jam skirta laisvės atėmimo bausmė jos vykdymą atidedant vieneriems metams. Teismas taip pat nutarė, jog D. Bliznikui draudžiama išvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei septynioms dienoms.
Teismo posėdžiui pasibaigus buvęs antstolis tikino esąs nekaltas: „Ar žinote, kuo skirais bet kokia UAB nuo AB. Štai „Snoro“ pavyzdys, kai vadovai sulaikyti neįrodžius jų kaltės. Tokią pat teisę domėtis asmenimis, kurie , kaip įtariama, buvo skolininkai, turėjau ir aš“.
Prokuroras Mindaugas Bliuvas tikino, jog D. Blizniko kaltė yra įrodyta: „Viskas yra gerai. Mes įrodėme, jog D. Bliznikas piktnaudžiavo tarnyba naudodamas kitų asmenų privačius duomenis, dėl ko jie neteko dalies savo laisvių ir teisių“.
Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus apygardos prokuratūra nustatė, kad 2005 metais D. Bliznikas vykdė skolų išieškojimą iš vienos vilnietės bendrovės „Naujininkų būstas“ naudai. Dėl to jis buvo užvedęs net septynias bylas, kuriose įsiskolinimas sudarė beveik 3,5 tūkst. Lt.
Pagal Sprendimų vykdymo instrukcijas vykdant išieškojimą iš to paties skolininko pagal keletą vykdomųjų dokumentų antstolio atlyginimas yra nustatomas pagal visus išieškotinus ir realiai išieškotą sumą. Įtariama, kad D. Bliznikas šias taisykles pažeidė – trijose bylose kreipėsi į teismą ir paprašė priteisti vykdymo išlaidas atskirai.
Antstolis neteisėtai įgijo teisę į 20 proc. didesnį atlyginimą – 123 Lt.
Be to, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad antstolis pasididino vykdymo išlaidas 266 Lt. Teismui baudžiamąją bylą perdavę prokurorai teigia, kad D. Bliznikas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos.
Teismas nustatė, jog jo veiksmai sumenkino antstolio, kaip valstybės įgalioto asmens, autoritetą, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą, dėl to buvo padaryta didelės neturtinės žalos valstybės interesams.
2008 metais tuometinis teisingumo ministras Petras Bagušką skyrė D.Bliznikui nuobaudą už tai, kad Nekilnojamojo turto registre neteisėtai peržiūrėjo duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Antstolių įstatyme nurodyta, kad antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo ir dokumentų perdavimo teismo pavedimu bei kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka antstolis įsiregistruoja duomenų tvarkytoju ir turi teisę iš duomenų valdytojų gauti asmens duomenis, reikalingus jam valstybės pavestoms funkcijoms vykdyti.
Antstolis neturi teisės reikalauti asmens duomenų, dokumentų ar kitos informacijos, jeigu jie nėra susiję su antstolio funkcijų atlikimu. Asmens duomenys turi būti renkami apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir turi būti tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.
Patikrinus pareiškime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad antstolis Darius Bliznikas duomenis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą peržiūrėjo ne vykdydamas su antstolio funkcijomis susijusius veiksmus, o teikdamas antstolių įstatyme nustatytą paslaugą – dokumentų įteikimą ne teismo pavedimu ir taip pažeidė Antstolių įstatymo bei Antstolių profesinės etikos kodekso nuostatas.
