Artėjant dar vienam Jungtinių Tautų viršūnių susitikimui, kai diskusijos dėl kovos su klimato kaita vėl persikels į didžiąją areną, šįkart Meksikoje, Kankune, ir taip ambicingiausius tikslus pasiryžusios prisiimti Europos Sąjungos (ES) pareigūnai greitų sprendimų dėl dar didesnio savo indėlio nežada. Praėjusių metų gruodį Kopenhagoje nepavyko susitarti dėl išmetamųjų dujų kiekio mažinimo.
ES patvirtintame energetikos ir klimato kaitos politikos priemonių pakete yra įvardintas tikslas iki 2020 metų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti 20 proc. lyginant su tuo, kuris buvo 1990-aisiais. Kalbama ir apie galimą šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimą 30 proc., jeigu bus pasiektas tarptautinis susitarimas.
„Derybos tęsis ir po Kankuno“, – sakė Europos Komisijos (EK) Klimato departamento tarptautinių santykių padalinio vadovė Laurence Graff Briuselyje.
Skaičiuojama, kad norint iki 2020 metų 30 proc. sumažinti išmetamųjų dujų kiekį prireiks 81 mlrd.eurų per metus iki 2020 metų, tai yra 33 mlrd. eurų daugiau nei siekiant jų kiekį sumažinti 20 proc.
ES tikisi, kad iki 2020 metų sumažinus energijos vartojimą 20 proc., per metus bus išmetama beveik 800 mln. tonų mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų.
Pasak EK pareigūnės, ES Kankune tikisi tam tikrų sprendimų, kurie leistų pradėti konkrečius veiksmus. Kalbama apie galimus susitarimus dėl pagalbos besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita, technologijų perdavimo, miškų kirtimo ir pan.
„Turime būti ambicingi, bet kartu ir realistiški bei tvarkytis su savo lūkesčiais taip, kad paskatintume šalis veikti“, - sakė L. Graff.
Jungtinių Tautų konferencija Kankune prasidės lapkričio 29 dieną. Joje ir toliau bus kalbama apie tai, kuo pakeisti Kioto protokolą, kurio galiojimas baigiasi 2012 metais. Optimizmo laukiantiems teisiškai privalomo susitarimo neteikia ir tai, kad Jungtinėse Valstijose yra įstrigę kovos su klimato kaita įstatymų paketai, o Kinija tebekalba apie „istorinę turtingųjų šalių atsakomybę“ už klimato kaitą.
2009 metų gruodį per viršūnių susitikimą buvo pasiektas teisiškai neįpareigojantis susitarimas, pavadintas „Kopenhagos susitarimu“.
Taip pat pasiektas išsivysčiusių valstybių susitarimas iki 2020 metų skirti 100 mlrd. dolerių padėti besivystančioms valstybėms kovoti su klimato kaita.
Vidutinė temperatūra pasaulyje jau dabar yra beveik 0,8 laipsnio Celsijaus aukštesnė, nei buvo prieš industrializaciją. Mokslininkai ir politikai visiškai sutaria, jog norint išvengti pavojingo visuotinio atšilimo, temperatūra neturėtų padidėti daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus.
Norint neperžengti šios ribos būtina pasiekti, kad iki 2020 metų išlakų kiekis visame pasaulyje nustotų didėti, kad iki 2050 metų šis kiekis, palyginti su 1990-ųjų lygiu, sumažėtų bent perpus, o paskui mažėtų toliau.
