Pirmadienio popietę sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė pakvietė visuomenę diskusijos dėl naujojo Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašo. Žingsnis, žinoma, puikus. Retas ministras priimdamas sprendimus tariasi su tauta. Vienintelis niuansas – sprendimai, kurie visuomenėje sukėlė karštų diskusijų, pavyzdžiui, privalomas 72 valandų laukimas, nebus keičiami. Jie priimti ir taškas.
Reikia pagalbos
„Reikia ieškoti kompromisų. Jei kiekvienas laikysimės tik savo principų, niekuo nepadėsime nei moterims, nei vaikams, kurie galėtų ateiti į pasaulį, bet neateis. Šito punkto mes neišmesime. Daug diskutavome su vyskupais ir aš pasilieku prie nuomonės, kad laukimo laikotarpis reikalingas. Ir nemanau, kad giname tik vaisių. Mes tų valandų norime tam, kad moteris priimtų teisingą sprendimą, gal tai vienintelis jos šansas gyvenime turėti vaiką“, – poziciją dėstė R.Šalasevičiūtė. Tuo tarpu, žmogaus teisių atstovai vienu balsu tvirtina, kad privalomas 72 valandų laukimas žalingas, ir ne tik dėl pažeidžiamų moters teisių. Pateiktos Pasaulio sveikatos organizacijos išvados, jog šalyse kuriose galioja tokia praktika, rekomenduojama jos atsisakyti.
Sveikatos politikai tiesia moterims pagalbos ranką, žada plėsti psichologinę pagalbą ir panašiai. Puiku. Klausimas tik, kuri sritis nukentės, juk tam reikės papildomų lėšų, o sveikatos biudžetas ir taip neperteklinis. Kita vertus, nesu dar sutikusi gydytojos, kuri nebandytų pacientės, pasiryžusios tokiam žingsniui, perkalbėti. Ir nėštumo nutraukimo procedūra neatliekama tą pačią dieną, taigi laiko pagalvoti lieka. Apie moterišką pyktį
Turiu prisipažinti, kad kaip moteris supykau, dėl tų privalomų 72 valandų laukimo. Ne todėl, kad kada nors būčiau galvojusi ar ryžausi tokiam žingsniui. Tiesiog pasijutau lyg būčiau laikoma žmogumi, negalinčiu priimti sprendimų. Suprantu, kad dabar atėjusi į gydytojos kabinetą ir pranešusi sprendimą apie nėštumo nutraukimą būsiu nusiųsta pas patyrusius specialistus, kurių vienas pagrindinių tikslų bus įrodyti, jog klystu ir savarankiškai negaliu priimti teisingo sprendimo. Nesiruošiu peikti iniciatyvos. Bet pripažinkim ir faktą, jog moteris, pasiryžusi nutraukti nėštumą, jau priėmė skausmingą ir sunkų sprendimą.
Seimo narė Aušrinė Marija Pavilionienė įsitikinusi, kad jei moteris apsisprendžia, nebūtina jos versti laukti šios inkvizicijos dar tris dienas. „Pagaliau ką daryti kaimo moteriai, kuri į rajoną atvažiuoja už paskutinius pinigėlius, o jai pasakoma – atvažiuok po trijų dienų“, – klausimą kėlė Seimo narė.
Tuo tarpu psichologų ir socialinių darbuotojų komandos vienbalsiai tvirtina, kad net ir po aborto moterys nesulaukia palengvėjimo, jas kamuoja graužatis. Todėl reikia joms pagelbėti prieš nutraukiant nėštumą. Neįsižeiskite, mielos specialistės, bet graužatis šioje situacijoje labai natūrali reakcija. Nė viena tokiam žingsniui nesiryžta tiesiog dėl smagumo ar neturėjimo ką veikti. Vyrai nori įstatymų
Abortų priešininkai teigė, kad apklausos, atliktos Amerikoje, rodo, jog 60 proc. moterų teigia patyrusios spaudimą nutraukti nėštumą, apie 80 proc. – kad joms trūko normalios konsultacijos apie kitokias galimybes, 50 proc. moterų prisipažino neužtikrintos dėl savo sprendimo. Taigi tos laukimo valandos esą bus ne laukimas, o pagalba, kitų alternatyvų parodymas. Viena jų, nurodyta ir naujajame apraše, kelią šypsnį. Pasak sveikatos politikų, įsigaliojus naujajai tvarkai moteriai, kuri, priminsiu, jau laukiasi ir yra pasiryžusi nutraukti nėštumą, bus suteikta informacija apie šeimos planavimo būdus. Drįsčiau pastebėti, kad šiek tiek pavėluotai. Bet čia turbūt kaip toje patarlėje, geriau vėliau nei niekada.
Diskusijoje pasisakyti suskubo ir stipriosios lyties atstovai, prašydami ministrės įstatymais įtvirtinti, jog moterys, bet jau tos, kurios gyvena šeimoje, nesidarytų abortų slapčia nuo sutuoktinių. Išgirdus šį teiginį nevalingai kilstelėjau antakį. Žinoma, pasitaiko visokių situacijų, bet negi vyrai jūs tikrai tikite, kad įstatymų aktais išspręsite šeimynines problemas? Kol kas neveiks
Kitas viešoje diskusijoje aistras kaitinęs klausimas – nuostata dėl medikamentinio aborto. Sveikatos apsaugos ministrė tikino, kad cheminio aborto galimybė dar tik svarstoma ir nebūtinai bus nuspręsta, kad Lietuvai ji reikalinga. Tuo tarpu organizacijos „Rachelė“ psichologė apeliavo į vaikus ir kokį pavyzdį jiems rodysime. „Įteisindami cheminį abortą duodame žinią, kad tai normalu. Ir mūsų vaikai sakys: mama, tu esi atsilikusi, aš galiu nueiti į vaistinę ar pas gydytoją ir gauti vaistų. Viena mergina Anglijoje pavartojo šį vaistą ir jos vaisius viešajame transporte iškrito gabaliukais, ji po to bandė žudytis, nebenorėjo kurti šeimos“, – pasakojo psichologė. Bet, mielos mamos, ar jums neatrodo, kad apie paauglišką meilę, saugų seksą vertėtų atvirai pasikalbėti su dukromis? Žinoma, paprasčiau viską numesti įstatymų leidėjams ir atsikratyti atsakomybės, tik nežinau, kam nuo to bus geriau...
Diskusija virė ilgai. Kiekviena pusė gynė savas tiesas ir turbūt nieko keista, kad kompromisas nebuvo rastas. Klausimas tik ar buvo verta?
Kaip aiškina teisininkai Nėštumo nutraukimo tvarkos aprašas yra poįstatyminis aktas, kuris be įstatymo – šiuo atveju Reprodukcinės sveikatos – teisiškai kaip ir nelabai tinkamas variantas. „Kaip teisininkas norėčiau patarti ministrei kol kas šio poįstatyminio akto nepasirašyti. Bent kol nėra Reprodukcinės sveikatos įstatymo“, – diskusijoje vardino jaunasis teisininkas Justas Kuronis. Lietuvoje kaip poįstatyminis aktas veikia ir dirbtinio apvaisinimo įstatymas, kuris turi nemažai kabliukų. Tokia praktika, anot teisininkų, nėra teisinga ir vertėtų jos vengti, nes ji įneša daugiau chaoso nei naudos.
Tarp kitko
Sveikatos apsaugos ministerijos suformuota darbo grupė parengė Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuriame numatyta daugiau dėmesio skirti šeimos planavimui, kontracepcijai, siekiama gerinti ir kontracepcijos prieinamumą. Seime jau anksčiau buvo pateiktas įstatymo projektas dėl reprodukcinių teisių, bet Seimas jam nepritarė.
