Vilniuje antradienį surengtoje diskusijoje apie aukštojo mokslo reformą akademinė bendruomenė ir politikai nerado sutarimo, tačiau įdėjų ir kritikos vieni kitiems oponentai nestokojo.
Bene daugiausiai diskusijų sukėlė gerai besimokančio studento sąvoka - pagal šiuo metu galiojančią Aukštojo mokslo redakciją, kurią vasarą patvirtino Seimas, gerai besimokančiais laikomi tie, kurių vidurkis - 8 ir daugiau balų.
Švietimo ir mokslo ministras savo ruožtu yra parlamentui pateikęs pataisas, kad gerai besimokančiais reikėtų laikyti visus pažangius studentus - tuos, kurie sesiją baigia be skolų. Anot ministro Algirdo Monkevičiaus, pažymių apskritai nereikia laikyti aukštojo mokslo prieinamumo kriterijumi. Lietuvos Konstitucija numato, kad gerai besimokantiems studentams valstybė garantuoja nemokamą mokslą.
Su A.Monkevičius nesutiko socialdemokratė Marija Aušrinė Pavilionienė, pažymėjusi, kad suvienodinti tų, kurie mokosi penketui, ir tų, kurie moka dešimtukui, - negalima.
"Kam tada mes kalbame apie kokybę, jeigu iš universitetų norime išleisti pilkaveidžius žmones", - klausė parlamentarė.
Panašiai teigė ir Liberalų sąjūdžio atstovas Gintaras Steponavičius, tikinęs, kad nuleidus kartelę "kokybinių pokyčių švietime nebus".
Prezidento patarėja Nerija Putinaitė pažymėjo, kad nelogiška gerai besimokančiu laikyti studentą, kuris "tik sugebėjo neiškristi".
Diskusijoje dalyvavęs VU akademinių reikalų prorektorius Juozas Galginaitis su tokia parlamentarų bei prezidento atstovės pozicija nesutiko - jo teigimu, vadovaujantis tokia logika ir diplomus reikėtų išduoti tiems, kurių pažymių vidurkis ne mažesnis aštuonių.
"O visiems kitiems tuomet pasakykit, kad jūs mūsų visuomenei esate nelabai reikalingi", - ironizavo prorektorius.
Studentų atstovė - VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Studentų atstovybės pirmininkė Eugenija Golubova - aiškino, kad esąs didžiulis skirtumas tarp to, kaip vertina vienas ar kitas dėstytojas, todėl nustačius aštuonetą, kaip ribą nuo kurios mokama už mokslą, kai kurie gabūs studentai nukenčia. Jos teigimu, pirma reikia sukurti objektyvią vertinimo sistemą, o tik po to ją tvirtinti įstatyme.
A.Monkevičius atmetė parlamentarų ir prezidento patarėjos argumentus bei iškėlė įdėją, kad mokesčio už mokslą sistemą galima būtų reformuoti į tokią, kad už studijas visi studentai mokėtų solidarumo mokestį.
"Tai gali būti registracijos mokestis, solidarus registracijos mokestis, kad neliktų dviejų kategorijų studentų", - aiškino ministras.
Su vienodu visų studentų rėmimu nesutiko N.Putinaitė, pažymėjusi, jog tai prieštarautų Konstitucijai. Ji apgailestavo, kad praėjusią savaitę Vyriausybė, tvirtindama valstybės biudžeto lėšų poreikio nustatymo ir jų skyrimo mokslo ir studijų institucijoms metodikos pakeitimus, vėl įtvirtino proporcingumo principą, pagal kurį "pinigai skiriami ne kokybei, o pabarstomi visiems po lygiai". Pagal minėta metodiką, lėšos mokslo įstaigoms paskirstomos proporcingai lėšų poreikiui. Šią tvarką prezidento prašymu nagrinėjo Konstitucinis Teismas ir pripažino, kad toks pinigų skirstymas prieštarauja Konstitucijai.
Diskusijos iš salės klausęs VU rektorius Benediktas Juodka jos pabaigoje išėjo į sceną ir apibendrino siūlydamas arba patylėti, arba iš tikrųjų daryti reformą.
"Kai kalbame apie reformas, arba tylėkime, arba darykime. Lietuvoje 50 aukštųjų mokyklų, 35 mokslo institutai. Pardon, pasaulyje to nėra...", - sakė B.Juodka.
Jo teigimu, reikia uždaryti neperspektyvias studijų programas, mažinti universitetų ir studentų skaičių, keisti stojimų į aukštąsias mokyklas sistemą neleidžiant rinktis dvidešimties specialybių, nes tai esą lemia, kad universitetuose studijuoja nemotyvuoti žmonės, dėstytojams neleisti dirbti per kelias aukštąsias mokyklas ir kt.
