Apversti automobiliai, specialiųjų tarnybų karių ir jaunuolių muštynės, sudaužyti Parlamento ir kitų valdžios įstaigų langai, į policijos pareigūnus skriejančios plytos ir buteliai. Tokį vaizdą antradienio vakare galima buvo pamatyti pačiame Latvijos sostinės Rygos centre. Neatmetama galimybė, kad latviai dar grįš į gatves.
Policija apgynė Parlamentą
Latviai pratrūko. Vyriausybės ant paprastų žmonių pečių užkrauta diržų veržimo našta santūrius latvius pavertė panašiais į karštakošius graikus ar italus, kurie kilus įtampai nepraleidžia progos paauklėti savo valdžios vyrų jėga. Latvija tokio smurto nematė nuo pat nepriklausomybės atkūrimo, rašo „Respublika“.
Antradienio vakarą Rygos centre pasibaigusi taiki protesto akcija prieš valdžios politiką per keliolika minučių peraugo į didelius susirėmimus su policijos pareigūnais. Į Parlamentą bandžiusioje patekti minioje buvo nemažai vietos rusakalbių gyventojų, tačiau didžiąją dalį sudarė latviai. Policija atlaikė Parlamento apsiaustį, tad protestuotojai patraukė į kitas sostinės vietas.
Keliolika protestuotojų gaujų mieste siautėjo apie tris valandas. Per tą laiką jie daužė Seimo rūmų, valstybinio „Parex“ banko, Finansų ministerijos, Valstybės pajamų tarnybos langus ir įtūžusios minios kelyje pasitaikiusių parduotuvių vitrinas. Keli chuliganai užsuko ir į tauriaisiais gėrimais garsėjančią centrinę „Latvijos balzams“ parduotuvę.
Pasak vidaus reikalų ministro, per neramumus buvo sužeista 14 policijos pareigūnų ir mažiausiai 30 protestuotojų. Sulaikyta 106 žmonių. Tai daugiausia jauni, 20-24 metų, vyrai. Dauguma jų bedarbiai, studentai ir moksleiviai. Latvijos saugumo policijos vadas Janis Reinikis pareiškė, kad nemažai iš sulaikytųjų anksčiau arba buvo teisti, arba turėję administracinių nuobaudų.
Be to, protestuotojai apgadino 14 policijos pareigūnų automobilių.
Vėl į gatves?
Latvijos vidaus reikalų ministras Marekas Seglinis perspėjo, kad artimiausias kelias dienas neramumai sostinėje gali atsinaujinti. Vidaus reikalų ministerijos vadovas teigė, kad policija tam pasiruošusi. Šią savaitę Rygoje budės papildomos policijos pajėgos.
Policijos duomenimis, 10 tūkst. žmonių surinkusi taiki protesto akcija gali pasikartoti artimiausiu metu. Profesinių sąjungų ir opozicijos lyderiai vakar pagrasino grąžinti žmones į gatves, jeigu valdžia nepasimokys iš savo klaidų. Niekas negali garantuoti, kad taiki protesto akcija vėl neperaugs į smurtinę.
„Veikimo partija ketina surengti dar vieną demonstraciją prie Latvijos Seimo ir prezidento pilies, kad demokratiniais veiksmais būtų pakeista Vyriausybė“, - pareiškė organizacijos valdybos pirmininkas Normundas Gruostinis.
Partija jau išplatino raginimą, kad visi Latvijos žmonės, siekiantys „impotentiškos Vyriausybės“ atsistatydinimo, dalyvautų demonstracijoje ir eitynėse sausio 17 d.
Prezidentas atsibudo
Latvijos politikai buvo sukrėsti dėl antradienio įvykių ir teigė, kad jie pakeitė šalį. „Deja, po sausio 13 d. įvykių situacija daugiau nebus tokia, kokia buvo anksčiau“, - pareiškė Latvijos vidaus reikalų ministras.
Atrodo, kad antradienį įvykusi akcija ir vėlesnės riaušės privertė Latvijos prezidentą Valdį Zatlerą užimti ryžtingesnę poziciją dėl Parlamento ir Vyriausybės apatiškumo. „Seimas ir Vyriausybė prarado ryšį su rinkėjais. Šioje situacijoje negalime tęsti konfrontacijos“, - vakar pareiškė Latvijos vadovas.
Latvių nepasitenkinimą kelia ne tik ekonominė Vyriausybės politika, bet ir tai, kad Parlamentas neskuba pritarti Konstitucijos pataisoms, kuriose būtų numatyta galimybė šalies gyventojams patiems inicijuoti naujus Seimo rinkimus.
V. Zatleras davė suprasti, kad jau pavargo laukti, kol Parlamentas priims jo pasiūlytas Konstitucijos pataisas, kurios suteiks žmonėms teisę inicijuoti Seimo paleidimą. Prezidentas pažadėjo per savaitę pateikti parlamentarams dar vieną panašų projektą ir laukti, kol jie jam pritars. Kitu atveju jis neatmeta galimybės paleisti Parlamento.
2008 m. rugpjūtį Seimas iš esmės pritarė tokioms Konstitucijos pataisoms, tačiau nuo to laiko šis klausimas nejuda iš mirties taško. „Šiems darbams nustatau terminą - kovo 31 diena“, - savo ultimatumą Seimui pareiškė prezidentas.
Trūkusi kantrybė ar provokacija?
Aldis Lieljuksis, Latvijos policijos vadovas, įsitikinęs, kad Rygą ant ausų pastatę žmonės iš anksto ruošėsi smurtinei akcijai. Dauguma atėjusiųjų prie Parlamento atsinešė kiaušinių, sprogstamųjų užtaisų ar dujokaukių.
Ką kita sakė Latvijos saugumo policijos atstovė Kristine Apse-Krumina. Ji užvakar teigė, kad riaušės Rygoje buvo spontaniškos. Pasak jos, žmones kurstė jaunuoliai, kurie anksčiau nebuvo patekę į saugumo policijos akiratį, o ne radikalios organizacijos.
Vyriausybės vadovas Ivaras Guodmanis, kurį protestuotojai keikė labiausiai, gynė policijos veiksmus ir pažadėjo, kad ateityje tokia situacija šalyje nepasikartos. „Šie nusikaltimai neliks nenubausti. Šalyje pirmą kartą vyko masiniai pogromai“, - kalbėjo latvių premjeras.
Latvijos ministras pirmininkas ir vakar, ir užvakar kelis kartus pakartojo, kad riaušės buvo gerai organizuotos. Pasak jo, internete paplitę raginimai išeiti į gatves buvo siuntinėjami iš užsienio valstybių.
Kliuvo ir opozicijai
Latvijos Parlamento pirmininkas Gundaras Daudzė dėl pogromų Rygoje apkaltino šalies opoziciją. „Visiška beprotybė rengti panašias akcijas ekonominio nestabilumo fone, kai labai lengva kurstyti neramumus“, - įsitikinęs Seimo vadovas.
Tuo tarpu opozicija užsipuolė valdžią ir vidaus reikalų ministrą. Esą M. Seglinis nesugebėjo užtikrinti tvarkos miesto centre. Pasak akcijos rengėjų, mieste buvo nedidelis skaičius policijos pareigūnų. Juo labiau kad dar praėjusią savaitę buvo pasirodę provokaciniai raginimai versti Latvijos valdžią jėga.
„Jeigu per valandą neįmanoma išvaikyti vandalų, koks tada pas mus vidaus reikalų ministras?“ - retoriškai klausė Aigaras Štokenbergas, vienas iš antradienį vykusios taikios protesto akcijos organizatorių.
Latvijos prezidento nuomone, dėl riaušių atsakomybę turi prisiimti ir opozicija, ir Vidaus reikalų ministerija, kuri nebuvo pasiruošusi smurtui pačioje šalies širdyje.
Komentarai
Algis Krupavičius
Politologas
Krizės situacijoje visuomenė gyvena įtampoje ir tokių proveržių gali būti.
Jie savotiškai yra natūralūs. Ar pasikartos protestai Latvijoje, priklauso nuo to, kaip reaguos valdžia. Jeigu valdžia ir politikai bus atviri ir bendraus, galimybė, kad tokie įvykiai kartosis, yra maža. Lietuvos valdžia ir politikai elgiasi labai panašiai kaip Latvijos: sprendimai yra priimami, visuomenei jie nepaaiškinami, visuomenė sprendimais nepatenkinta.
Atis Lejinis
Latvijos tarptautinių reikalų instituto direktorius
Manau, šiek tiek perdedama dėl to, kas buvo padaryta. Po taikios protesto akcijos būta provokacijų. Smurto proveržis buvo organizuota akcija. Jaunimas turėjo paruošęs Molotovo kokteilių, buvo siunčiamos SMS žinutės iš užsienio šalių tinklų su raginimais išeiti į gatves. Policija sako, kad tai provokacija, bet pagrindinis neatsakytas klausimas - kas ją organizavo. Kad ir kaip būtų, yra problema, kad valdžia nešneka su paprastais žmonėmis.
