„Ar tikrai po planetą vaikščios tik dirbtinių žmonių fabrikuose išperėti žmonės? Kai niekam nebereikės nei tėčio, nei mamos, kai rasę, lytį ir pažiūras bus galima užsakyti. Prancūzijoje visuomenė skilo pusiau ir net sukėlė riaušes dėl įteisintų gėjų santuokų, o Lietuvoje vėl laukiama seksualinių mažumų eitynių ir nežinoma, kur nuves sparčiai liberalėjanti visuomenė. Ar tikrai bus galima susilaukti vaikų nesimylint? Veiks tobulų vaikų inkubatoriai ir fabrikai? Ar tikrai kokiais 2038 metais nevaisingumas teliks blogas prisiminimas, o savo atžalos rasę, lytį, seksualines orientacijas bus galima užsakyti?“, - klausiama Tomo Čyvo straipsnyje „Dirbtinių žmonių era“.
Afrika gali likti be liūtų, - pranešama Arvydo Praninsko medžiagoje. Amerikiečiai mokslininkai esą nustatė, kad kas antras juodojo kontinento liūtas yra ties ties išnykimo riba.
Vaistai nuo senatvės jau ne už kalnų, - kitame savo tekste atskleidžia A. Praninskas.
Politikams svarstant įvairius variantus, kaip padidinti pasitikėjimą Temide, vėl prisiminti siūlymai dėl prisiekusiųjų teismų. Dailiaus Dargio ir Tomo Čyvo straipsnyje. „Ar teisėjai dalysis atsakomybe su prisiekusiaisiais?“ – teisėjai prokurorai ir advokatai dėsto argumentus už ir prieš.
Nušviesdama visą tikros ar tariamos pedofilijos bei Garliavos įvykių dramą, žiniasklaida neatliko savo darbo iki galo. Taip mano socialinių mokslų daktarė Audronė Nugaraitė. Gegužės 17-ąją sueina metai, kai iš globėjos Neringos Venckienės jėga buvo paimta mergaitė, kurios tėvas Drąsius Kedys garsiai kaltino kelis asmenis ją seksualiai išnaudojus. Kaip atrodė vadinamąjį pedofilijos skandalą atspindėjusi žiniasklaida? A. Nugaraitę kalbino žurnalistas T. Čyvas.
