Ne už kalnų diena, kai vyrai galės susilaukti kūdikių be moterų.
2038-aisiais pradėti kūdikį galės ir šimto metų amžiaus vyrai ir moterys, tvirtina Italijos dienraštis „Corriere della Sera“. Pasak jo, mes galėsime susilaukti vaikų ir nesimylėdami, nekreipdami dėmesio į savo amžių ar priešlaikinio gimdymo pavojų. Po kelių dešimtmečių, 2038-aisiais, nevaisingumas teliks tik blogas prisiminimas. Tuo įsitikinę žymiausi pasaulyje dirbtinio apvaisinimo specialistai, pirmojo „mėgintuvėlyje“ pradėto kūdikio – britės Luise Brown – 30-mečio proga davę interviu žurnalui „Nature“, kuriame pateikė stulbinamas ateities vizijas.
Pasak dienraščio, moterys pamirš nepakenčiamą biologinio laikrodžio tiksėjimą, motinystė bus įmanoma net ir sulaukus 100 metų. Kaip? Pirmieji bandymai jau atlikti su pelėmis. Ateityje sperma ir kiaušialąstės bus gaunamos iš odos kamieninių ląstelių. Tuo įsitikinęs Singapūro Medicininės biologijos instituto profesorius Davoras Solteris. „Tada bet kuris žmogus, nepriklausomai nuo savo amžiaus, galės pradėti naują gyvybę. Nesvarbu, vaikas ar senelis. Mes disponuosime milijonais gametų, kurias galėsime keisti kaip panorėję“, - aiškina jis.
Prie biblinio Abraomo, tapusio tėvu sulaukus 100 metų, ir jo sekėjų, pradedant Jeanu-Paulu Belmondo ir Saulu Bellow, prisijungs nesuskaičiuojama daugybė moterų, panorusių išgyventi antrąją jaunystę, rašo „Corriere della Sera“. Šiandien taip pat galima tapti motina po menopauzės, tačiau būtina gauti donorės kiaušialąstę.
Tai bus gera žinia ir tos pačios lyties poroms, kurioms jau nebereikės ieškoti donorų, vyrų ar moterų, kad susilauktų palikuonių. Juk ovocitų – dar nesubrendusių moters kiaušinėlių – bus galima gauti iš vyrų odos kamieninių ląstelių. Pasitelkus ovocitus ir dirbtinę gimdą, embrioną bus galima „išnešioti“ ne moters kūne. Taigi, bus galima išvengti rizikingo nėštumo ir persileidimo.
Tačiau kokia kaina? „Tie mokslininkai, kurie užsiima dirbtinės gimdos kūrimu, daugiau nebepasakoja apie savo pasiekimus, - aiškina Oklahomos universiteto (JAV) Etikos centro direktorius Scottas Gelfandas. – Todėl, kad pasekmės gali būti bauginančios. Aš turiu mintyje sveikatos draudimą: komplikuoto nėštumo atvejais moterys gali būti verčiamos naudoti dirbtinę gimdą.“
Etinio pobūdžio problemos gali pasirodyti begalinės, pastebi dienraštis. „Mes galvojame ir apie abortus,- sako S. Gelfandas. – Vyriausybė gali inicijuoti įstatymą, reikalaujantį, kad abortus atliekantys medikai vaisių perkeltų į dirbtinę gimdą. Jungtinėse Valstijose per metus padaroma apie milijoną abortų. Tai reiškia, kad naudojant dirbtines gimdas gimtų milijonu kūdikių daugiau. Tai košmaras. Kai pradedu apie tai kalbėti, pašiurpsta net abortų priešininkai.“
Kad ir kaip būtų, vienu dalyku neverta abejoti – artimiausiais metais vaisiaus diagnostika iki įsodinimo į motinos gimdą plėtosis septynmyliais žingsniais, pastebi dienraštis. Ilgainiui kūdikių su raidos defektais ar genetinėmis ligomis nebeliks. „Tačiau nemanau, kad bus galima susilaukti vaikų „pagal užsakymą“, - tvirtina Johno Hopkinso universiteto Vašingtone Genetikos centro Reprodukcinės genetikos skyriaus vadovė Susannah Baruch. – Nėra vieno geno, kuris nulemtų mėlyną akių spalvą, šviesius plaukus, ūgį ar lieknumą. Nė vienas nesame idealus modelis, ir nė vienas kūdikis juo netaps. Atsiras galimybė kurti kelis embrionus ir sužinoti viską apie tai, kokie jų genai, kokios problemos laukia būsimų vaikų. O sprendimą priims tėvai.“
Vienas dirbtinio apvaisinimo pradininkų, Regeneracinės medicinos instituto San Franciske direktorius Alanas Trousonas prognozuoja, kad, pasitelkus dirbtines chromosomas ir specialias genetines kasetes, bus galima iki gimimo „koreguoti“ pavojingas ligas. Be to, pasak jo, dirbtinis apvaisinimas taps prieinamas visiems, net ir besivystančių šalių gyventojams. Visas ciklas gali kainuoti vos 70 eurų vietoj dabartinių 3 tūkstančių. Tai būtų puiki žinia nevaisingoms Afrikos moterims, kurios šiuo metu neturi galimybių gydytis. „Technologijos padės mums visiškai įveikti nevaisingumą. Spermos ir ovocitų pakaks visiems“, - tvirtina Niujorko Reprodukcinės medicinos ir nevaisingumo centro vadovas Zevas Rosenwaksas.
Nors kai kurios išsakytos vizijos atrodo fantastiškos, ar ateitis nebus parengusi mums į filmą „Sala“ panašaus scenarijaus? – klausia dienraštis. Jame gražuolė Scarlett Johansson vaidina pagal užsakymą sukurtą merginą, turinčią tapti savo šeimininkės atsarginių organų donore. „Nėra jokios medicininės būtinybės klonuoti žmogų, – tikina Ispanijos princo Phillipo Medicinos tyrimų centro Valensijoje kamieninių ląstelių ekspertas Miodragas Stojkovičius. – Priešingai: tai netinkama technika. Kai mes išmoksime gauti gametas iš žmogaus kamieninių ląstelių, viskas taps kur kas paprasčiau.“