Prieš 65 milijonus metų Žemę sukrėtė kosminė katastrofa. Ties dabartinio Jukatano pusiasalio šiaurine pakrante į tuomet seklią koralų jūrą (apie 300 m gylio) nukrito maždaug 10-15 kilometrų skersmens asteroidas, skriejęs 25 kilometrų per sekundę greičiu.
Nuo smūgio, kuris prilygtų šimtų megatonų trinitrotoluolo sprogimui, per Žemės vandenynus nuvilnijo cunamio bangos, suaktyvėjo ugnikalniai, į orą kilo milžiniški dulkių ir dūmų debesys, aptemo Saulė, planetoje įsivyravo šaltis.
Daugelis mokslininkų mano, kad dėl šios katastrofos pasikeitus klimatui, kreidos periodo pabaigoje išmirė nemažai gyvybės rūšių. Smūgis žymėjo mezozojaus eros pabaigą.
Šiuo metu iš išorės nematomas 200 km skersmens krateris yra po nuosėdų sluoksniu, sausumoje ir Meksikos įlankoje. Jo buvimas buvo įrodytas 1991 metais ir nuo to laiko vadinamas Čiksulubo (Chicxulub) krateriu, pagal meksikiečių kaimelį. Jame daryta gręžinių, bet paslapčių dar liko daug.
Nepaprastojo kraterio tyrime dalyvauja ir vokiečių specialistai iš Potsdamo tyrimų centro.
"Čiksulubo krateris yra nepakartojama geologinė laboratorija", - sako Meksikos nacionalinio universiteto direktorius Jaime Urrutia (Chaimė Urutija). Iš didžiųjų smūginių kraterių jis yra jauniausias. Iš viso žinomi dar tik du panašūs krateriai: Sadberio (Ontario provincijoje, Kanadoje) ir Vredeforto (Pietų Afrikoje); bet šie yra beveik 2 milijardų metų senumo, stipriai eroduoti, pakitę. To tarpu palaidoto po nuosėdomis Čiksulubo kraterio forma išliko beveik nepakitusi.
Viename giliųjų Čiksulubo kraterio gręžinių, Meridos rajone, 1500 metrų gylyje rasta ir paties asteroido nuolaužų, kurių amžius milijardai metų - tuomet Saulės sistema tik pradėjo formuotis. Antruoju gręžiniu, jūriniu, dar reikės išsiaiškinti, ar asteroidas krito statmenai, ar kitokiu kampu. Be to, lig šiol dar nebuvo nė vieno gręžinio, kuris siektų kraterio dugną. Todėl ir parengtas projektas, pagal kurį siekiama nustatyti, kokios buvo pirminės tos vietovės uolienos, ir kaip jos po smūgio kilo, maišėsi, vėl nusėdo.
Taip pat tikimasi įvertinti, kaip formavosi nuosėdos po smūgio, kaip tai atsispindėjo gyvybės evoliucijoje.
Hipotezę, kad nuo meteorito smūgio Žemėje išnyko dinozaurai, iškėlė 1980 metais Nobelio fizikos premijos laureatas Luisas Alvarezas (Luisas Alvaresas) ir jo sūnus geologas Walteris Alvarezas (Valteris Alvaresas). Mat pastarasis, tyrinėdamas kreidos laikotarpio nuosėdas, jose aptiko iridžio, kurio Žemėje aptinkama nedaug, bet kosminiuose kūnuose jo gausu.
Po to firmos PEMEX naftos paieškų technologijomis bei nuotraukomis iš Žemės palydovų buvo nustatytas ir Čiksulubo krateris - jo gylis, skersmuo.
Vis dėlto nemažai mokslininkų nelinkę su šio asteroido smūgiu tiesiogiai sieti gyvybės rūšių išmirimo. Anot Karlsruės geologo Wolfgango Stinnesbecko (Volfgango Stinesbeko), kai kurie gręžinių duomenys rodo, kad asteroidas krito mažiausiai 300 tūkstančių metų anksčiau, negu lig šiol manyta.
Meksikietis J. Urrutia) taip pat susirūpinęs laiko matavimo tikslumu - juk apsirikus tik 0,1 procento - skirtumas jau būna apie 65 tūkstančiai metų. Todėl naujais tyrimais tikimasi patikslinti, koks galėjo būti ryšys tarp asteroido kritimo ir rūšių išmirimo. "Kol kas tai lieka hipoteze, - sakė jis ir pridūrė: - Bet tai hipotezė, kuriai randama vis daugiau atramos taškų ".
Beje, dabar mokslininkams nebereikia ginčytis, ar tikrai čia tada nukrito asteroidas - dabar jiems rūpi, kaip jis krito ir kas atsitiko nuo jo smūgio.
dpa-ELTA