Dievo žodžio skleidėjų įkaitai

Trankiai skelbiamos tikėjimo tiesos iš palapinės miesto centre sutrikdė ramų gyvenimą.

Beveik pačiame miesto centre, šalia kino centro „Garsas“, savaitės pradžioje išdygo didžiulė balta palapinė. Kai kuriems panevėžiečiams, manantiems, kad palapinėje rodys krepšinio rungtynes, teko nusivilti. Jokių krepšinio transliacijų nebuvo – religinė bendruomenė „Ekklesia“ nuo liepos 17 dienos iki liepos 31-osios iš palapinės, kurią pavadino „Atradimų palapine“, skelbia karštas žinias apie tikėjimo tiesas. Tačiau per garsiai skelbiamos karštos tikėjimo tiesos ne visiems prie širdies, o Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas prisipažino nieko negirdėjęs apie netradicinę religinę bendruomenę „Ekklesia“.

Gerąją žinią skelbia per garsiai

Vos dvi dienas vakarais pradėję skelbti Dievo žodį iš baltos palapinės, religinės bendruomenės „Ekklesia“ nariai sulaukė panevėžiečių skundų dėl per smarkiai aidinčios iš jos muzikos bei per garsiai skelbiamų tiesų apie tikėjimą.

Į redakciją paskambinęs Topolių alėjos gyventojas dejavo, kad vakarais namuose nesijaučia jaukiai ir ramiai.

„Po septynioliktos valandos esu priverstas klausytis ne tik garsių kalbų apie tikėjimą, bet ir aidinčios muzikos, šūksnių. Tai nėra normalu. Tikėjimo tiesas galima skelbti ir tyliau, netrikdant ramybės. Be to, žinau, kad per didelį triukšmą vakarais girdi netgi Kranto gatvės gyventojai“, – skundėsi senyvo amžiaus panevėžietis.

Turi leidimą skleisti tiesą

Religinės bendruomenės „Ekklesia“ pastorius Tauras Janutėnas aiškino, ką reiškia žodis „Ekklesia“. „Ekklesia – biblinis žodis, jo tikroji reikšmė „sąšauka, susirinkimas“. Būtent šis žodis vartojamas tose Naujojo Testamento vietose, kur lietuviškame vertime skaitome „bažnyčia“. Daugeliui žmonių žodžio „bažnyčia“ prasmė siejasi su architektūriniu pastatu. Tačiau Naujajame Testamente bažnyčia vadinami žmonės, kuriuos savo tikslui pašaukė, surinko Dievas.

Kadangi žodis „ekklesia“ tiksliausiai nusako tai, kaip šiuo metu Dievas suburia žmones į bendruomenes – kalbėdamas į kiekvieno širdį ir įdėdamas norą siekti Jo tikslo, – šis pavadinimas buvo parinktas mūsų bendruomenei. Jos pradžia galima laikyti 2009 metų sausio mėnesį“, – pasakojo T. Janutėnas apie religinės bendruomenės atsiradimą.

Ši palapinė į Panevėžį atkeliavo iš Kėdainių ir Dievo žodį bei tikėjimo tiesas panevėžiečiams skelbs iki liepos pabaigos.

„Miesto Savivaldybė išdavė leidimą ir suteikė teisę statyti palapinę šalia kino centro „Garsas“. Patogi vieta panevėžiečiams. Beje, ir Panevėžyje yra religinės bendruomenės „Ekklesia“ tarnautojai, skelbiantys Dievo karalystę“, – sakė pastorius, o paklaustas, ar nesulaukė priekaištų iš miestiečių, teigė: „Griežtos kritikos nesulaukiame. Buvo užsukęs panevėžietis, kaip supratau iš jo kalbos, pagonis. Tai jis aiškino savo tiesas apie religiją, tikėjimą. Kitokių skundų kol kas neteko išgirsti. Juolab kad mūsų vadinamoje „Atradimų palapinėje“ galima atrasti Dievą mylinčių žmonių susirinkimą, o kiekvienas tikintis – Dievo Dvasios šventykla.“

Pasidomės dėl garso

Leidimą netradicinei religinei bendruomenei „Ekklesia“ statyti palapinę šalia „Garso“ ir skleisti evangeliją išdavė miesto Savivaldybės Renginių komisija. Kultūros ir meno skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Sipavičienė patvirtino, kad religinei bendruomenei leista vykdyti veiklą dvi savaites.

„Jų prašyme gauti leidimą parašyta, kad bus rengiami muzikiniai pasirodymai, skaitoma Evangelija, pamokslai ir maldos. Iki liepos 31 dienos šie renginiai kiekvieną dieną vyksta nuo 17 iki 22 valandos. Jų prašyme nėra kalbama, kokiu garsu vyks pasirodymai. Matyt, teks pasidomėti, ar ne per garsiai sklinda muzika, skaitoma Evangelija. Visus faktus užfiksuosime, ir jeigu kitąmet vėl prašys leidimo surengti renginį Panevėžyje, bus atsižvelgta ir į gyventojų skundus“, – pateikė informaciją A. Sipavičienė ir pasiūlė panevėžiečiams pranešti Savivaldybei, kad būtų galima patikrinti, ar skundžiamasi pagrįstai.

Nežino tokios bendruomenės

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas nuoširdžiai prisipažino negirdėjęs apie religinę bendruomenę „Ekklesia“. „Tai tikriausiai kokia nors netradicinė religinė bendruomenė, – svarstė Jo Ekscelencija, – neteko girdėti apie ją. Labai sudėtinga ką nors apie juos pasakyti. Lietuvoje pripažįstamos devynios tradicinės religinės bendruomenės ir bendrijos: lotynų apeigų katalikų, graikų apeigų katalikų, evangelikų liuteronų, evangelikų reformatų, ortodoksų (stačiatikių), sentikių, judėjų, musulmonų sunitų ir karaimų. Tačiau veiklą vykdo ir netradicinės religinės bendruomenės ir jų yra tikrai daug, todėl per tą gausą ką nors daugiau žinoti apie juos gana sudėtinga. Daugiau esu girdėjęs apie „Tikėjimo žodžio“, Jehovos liudytojus, adventistus. Su pastaraisiais net teko susidurti, kai aukojau šventąsias mišias Taujėnuose. Pasibaigus mišioms, prie mikrofono priėjo vyras ir pradėjo aiškinti, kad meluoju ir ne taip cituoju Testamentą. Esą reikia švęsti ne sekmadienį, o šeštadienį. Pagal tai supratau, kad tas vyras adventistas.“

„Blogai yra tai, kad per religinių bendruomenių gausą sudėtinga atsirinkti, kas skelbia tiesą ir ko religinės bendruomenės siekia: ar ieško dvasinių turtų, ar siekia materialinių dalykų“, – pridūrė vyskupas.

Raimonda MIKUČIONYTĖ