Per dvi dešimtis nepriklausomos valstybės metų asketiškas dvasininko kelias jaunuoliams netapo patrauklesnis nei gūdžiu sovietmečiu. Studijuoti Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje šiemet panoro tik keturi jaunuoliai iš Panevėžio vyskupijos. Vienam iš jų dar mažiausiai metus palikta apsispręsti dėl pašaukimo tikrumo – po seminarijos psichologo konsultacijos jaunuoliui nebuvo leista laikyti stojamųjų egzaminų.
Pasak Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko, prieš aštuonerius metus į seminariją veržėsi net 14 dvasininkais save mačiusių panevėžiečių.
Vyskupo nuomone, visuomenėje, kurioje tradicinė šeima nebėra vertybė, pašaukimų negali būti daug.
„Lietuvoje du trečdaliai šeimų išsiskyrusios arba gyvena nesusituokusios. Ar gali tokioje aplinkoje išaugti sąmoningas žmogus? Todėl Bažnyčia ir kovoja už tradicinės šeimos modelį. Ačiū Dievui, kad ir šalies Konstitucijoje šeima apibrėžiama kaip vyro ir moters santuoka“, – teigė Jo Ekscelencija J.Kauneckas.
Kelią praskina ne tik žinios
Iš Panevėžio vyskupijos kilusius jaunuolius, jaučiančius kunigystės pašaukimą, priima Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija. Ar panevėžiečiai papildys klierikų gretas, paaiškės kitą savaitę. Šiomis dienomis jaunuoliai laiko stojamuosius egzaminus.
Stojant į seminariją lemia ne vien vaikinų pasiekimai.
Be brandos atestato, jaunuoliai privalo pateikti ne tik savo, bet ir šeimos charakteristikas, parašytas parapijos klebono. Jei tėvai susituokę bažnyčioje, būtinas ir jų bažnytinės santuokos liudijimas. Pasak J.Kaunecko, ypač daug reikšmės turi pokalbis su psichologu. Šis su gyvenimą pašvęsti kunigo tarnystei pasiryžusiais vaikinais bendrauja dar iki stojamųjų egzaminų.
Psichologinė analizė ne vienam jaunuoliui užtrenkia seminarijos duris.
Nors brandos egzaminų pasirinkimas neturi įtakos stojimo į seminariją rezultatams, o ir dalykų įvertinimai nėra lemtingi, beraščiams geriau nebandyti laimės taikantis į kunigus.
„Jei lietuvių kalbos ir istorijos žinios menkos, aišku, kad studijuoti nesugebės. Vis dėlto seminarija – aukštoji mokykla. Vien filosofijos kursui skiriami keturi semestrai, kur ten pafilosofuos, jei sakinio nesugeba suregzti“, – pažymėjo Panevėžio vyskupas.
Kaip siekiantieji tapti klierikais valdo plunksną, paaiškėja per stojamuosius – jaunuoliai rašo rašinį apie savo pašaukimą.
Sutanas apsivelka tik pusė
Klierikų šeimoms netenka išgyventi tokio finansinio šoko, kokį patiria į universitetus savo atžalas išleidę tėvai. Būsimųjų kunigų studijas finansuoja vyskupijos. Iš Bažnyčios kišenės sumokama ne tik už jaunuolių mokslą, bet ir pastogę bei maistą.
Pasak J.Kaunecko, vieno klieriko išlaikymas vyskupijai per mėnesį atsieina 1000 litų.
Praėjusiais mokslo metais iš 32 Šv. Juozapo kunigų seminarijoje studijavusių jaunuolių dešimt kilę iš Panevėžio vyskupijos. Tačiau, J.Kaunecko tvirtinimu, garantijų, kad jie visi papildys kunigų luomą, nėra. Vyskupo teigimu, septynerius metus trunkančių studijų nebaigia maždaug pusė klierikų.
Vienas ką tik seminariją baigęs panevėžietis priimti amžinuosius įžadus delsia dėl sveikatos.
Panevėžio vyskupijoje šiuo metu darbuojasi maždaug 100 kunigų. Daugelis jų aptarnauja po tris parapijas. Panašaus dydžio Elko vyskupijoje Lenkijoje priskaičiuojama keturis kartus daugiau dvasininkų ir dar bent 70 klierikų.
„Lenkija nepatyrė tokios komunistinės priespaudos kaip Lietuva. Mūsų šalyje 50 metų nebuvo galima išleisti Šventojo Rašto, maldaknygių, o vaikus tikėjimo tiesų tekdavo mokyti paslapčia. Istorinės aplinkybės lėmė, kad lietuvių šeimos neturi dvasinių šaknų. Dabar jau mokyklose vyksta tikybos pamokos, nebereikia slapstytis einant į bažnyčią, bet atsirado šeimos moralės problema“, – Bažnyčiai statomas kliūtis mato J. Kauneckas.
Plačiau skaitykite 2010 m. rugpjūčio 12 d. „Sekundeje“.
