Mitybos specialistė patikino, kad kai kuriems žmonėms protarpinis badavimas tinka ir jie taip valgydami jaučiasi gerai. Vis tik yra žmonių, ypač esant tam tikroms sveikatos būklėms, kam tai netinka.
„Svarbu ir tai, ką mes suvokiame kaip protarpinį badavimą – tie patys pasninkai, kurie yra visose religijose, tai irgi yra protarpinis badavimas. Šiaip yra labai įvairių protarpinio badavimo tipų.
Pavyzdžiui, labai liekni žmonės, kurie nesistengia tokie būti, bet tokie yra, dažnai jei yra užsiėmę ar jiems neskanu, jie tiesiog ilgai nevalgo. Bet tai nėra sąmoningas protarpinio badavimo taikymas“, – kalbėjo V. Kurpienė „Žinių radijo“ laidoje „Persona grata“.
Ką būtina žinoti prieš taikant protarpinį badavimą?
Vis tik jei žmogus pats nusprendė laikytis protarpinio badavimo, pašnekovė rekomendavo pasimatuoti savo kūno kompoziciją – koks yra raumenų ir riebalų santykis.
„Jeigu nėra jokio sporto, suvalgoma nepakankamai tam tikrų medžiagų – ne tik baltymų, bet ir kitų, raumenynas gali pamažu imti nykti, ypač kam yra daugiau nei 40 metų. Jei kažkas specialiai augina raumenis, tai taikant protarpinį badavimą tai bus sudėtinga“, – kalbėjo ji.
Jei pradėdamas pokyčius žinau, kad galėsiu tą daryti tik ribotą laiką – kol įlysiu į suknelę, tilpsiu į tam tikro dydžio kelnes ar spėsiu sulieknėti prieš maudymosi kostiumėlių sezoną, tai nėra tvaru.
V. Kurpienė pridūrė, kad yra ganėtinai daug būklių, kada toks valgymo būdas nerekomenduojama arba neleis pasiekti žmogaus įsivaizduojamų tikslų: įvairūs virškinimo trakto sutrikimai, nėštumas, diabetas, jei žmogus neturi tulžies pūslės.
Daugmaž sveikiems žmonėms, nusprendusiems išbandyti protarpinį badavimą dietistė primygtinai siūlė įsivertinti savo sveikatos ir raumenyno būklę, pasimatuoti, ar nenaikinami raumenys: „Gali atrodyti atstatyti vieną kilogramą raumenų nieko tokio, bet išties tai yra labai sunkus darbas.“
Dietos suvokimas iškreiptas
Specialistė taip pat atkreipė dėmesį, kad šiandien dietos apibrėžimas apskritai suvokiamas neteisingai.
„Dieta yra geras žodis – tai yra tam tikras mitybos būdas, tinkantis prie tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui, prie ligos, ar kai esi sveikas, ar kam alergiškas. Tik tiek, kad labai dažnai buvo linksniuojama trijų dienų, baltyminė, grikių dieta ir tas žodis įgavo neigiamą prasmę, kuri susijusi su didele kontrole, neskaniu maistu, kančia, iš pradžių geru rezultatu, o paskui – tragiškai blogu“, – pastebėjo V. Kurpienė.
Ji akcentavo, kad numesti svorį ganėtinai lengva, bet išlaikyti – jau kitas klausimas, todėl būtina taip keisti mityba, kad tai taptų nauju įpročiu ir leistų gauti visavertį reikiamų medžiagų kiekį.
„Manęs klausia – ką reikės daryti, kai jau žmogus numes svorį. Tai reikės daryti tą patį. Jei pradėdamas pokyčius žinau, kad galėsiu tą daryti tik ribotą laiką – kol įlysiu į suknelę, tilpsiu į tam tikro dydžio kelnes ar spėsiu sulieknėti prieš maudymosi kostiumėlių sezoną, tai nėra tvaru.
Tai reiškia, kad svoris ataugs, nes grįšiu prie to paties ir bus lygiai toks pats rezultatas. Dar vienas dalykas – kenčia emocinė būsena, nes tada žmogus po kurio laiko pradeda galvoti, kas nėra tiesa, kad jis nevalingas, kiti sugeba, jis – ne. Tai reiškia, po kelių tokių svorio metimų jam gali pradėti atrodyti, kad su juo kažkas yra blogai, o išties yra blogai su metodu, kurį taikė“, – pabrėžė V. Kurpienė.
