31 metų Urugvajaus puolėjas Diego Forlanas dar kartą parodė, kad amžius futbolininkui – ne kliūtis. Svarbiausia, meistriškumas ir noras žaisti. Juk lyderis reikalingas visada ir visur.
Būtent puikios D. Forlano lyderio savybės padėjo Urugvajaus rinktinės žaidėjams užimti ketvirtą vietą PAR, o pačiam D. Forlanui būti pripažintam geriausiu Pietų Afrikos Respublikoje vykusio Pasaulio futbolo čempionato žaidėju.
Madrido „Atletico“ puolėjas tapo tik ketvirtu Pietų Amerikos futbolininku, laimėjusiu „Auksinio kamuolio“ prizą. Iki jo šis titulas buvo suteiktas Diego Maradonai (1986 m.), Romario (1994 m.) ir Ronaldo (1998 m.). Ką apie tai galvoja pats futbolininkas? Urugvajaus komandos lyderis atsakė į fifa.com klausimus.
– Diego, koks jausmas ir nuotaikos sužinojus tokią malonią naujieną?
– Jeigu atvirai, šis pripažinimas man netikėtas, todėl dar malonesnis. Savo vardą įrašyti į futbolo istoriją svajoja kiekvienas savo darbo meistras. Nujaučiau, kad mane įtrauks į kandidatų sąrašą, bet kad tapsiu pirmas, net negalvojau. Tai – visos komandos trofėjus. Jeigu ne draugai, ką būčiau pasiekęs? Manau, kad visas Urugvajaus futbolas vertas šios svarios dovanos.
– Kas jums pranešė apie pergalę?
– Kai mane nominavo, tiesiog nusprendžiau laukti ir pažiūrėti, kuo visa tai baigsis. Paskui į mano mobilųjį telefoną atėjo žinutė, kurią parašė draugas iš Buenos Airių: „Sveikinu! Tu laimėjai „Auksinį kamuolį!“ Paskui gavau patvirtinimą iš savo agento. Ir galiausiai visa komanda įsiveržė į viešbučio kambarį ir draugiškai mane numetė į baseiną, kuris yra šalia pastato.
– Kam skiriate šį pasiekimą?
– Urugvajui. Žaidėjams, treneriams, sirgaliams, šalies gyventojams. Žinau, kad daugelis siejo viltis su manimi, jaudinosi, prašė žaisti taip, kaip sugebu. Patikėkite, būtent tuo ir užsiėmiau. Ypač noriu išskirti tuos, kurie nepateko į komandos sudėtį ir kurie sėdėjo ant atsargių suolelio. Tai taip pat ir jų dovana.
– Ar kartais pagalvojate, kad toks apdovanojimas gali nulemti tolesnę jūsų karjerą, beje, nebūtinai teigiamai?
– Kad ir kaip atsitiktų, dirbsiu ir toliau, juk mano kaip futbolininko karjera dar nesibaigė. Turiu tėvus, kitus gimines, kurie visada nukreipdavo teisinga linkme. Viskas, ko pasiekiau, yra ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas.
– Ar šis prizas gali kompensuoti apmaudą, kad Urugvajus užėmė tik ketvirtą vietą?
– Esu laimingas ir kartu nusiminęs. Stebėdamas finalą puikiausiai supratau, kad ir mes buvome netoli savo svajonės. Iki šiol gaila dėl patirtos nesėkmės (Urugvajus pusfi nalyje 2:3 nusileido olandams, o mače dėl trečios vietos tokiu pačiu rezultatu pralaimėjo Vokietijai – red.).
– Jums turbūt knieti kuo greičiau paimti į rankas išsvajotąjį prizą?
– Manau, įteikimo ceremonija vyks Ciuriche. Žinoma, norėjosi grįžti į Urugvajų su „Auksiniu kamuoliu“. Juk laukė sirgaliai ir giminės!
– Jeigu ir toliau taip sėkmingai rinksite trofėjus, jūsų lentynoje gali pritrūkti vietos!
– Baikite, vietos visada rasiu.
– Pabaigoje norėtųsi sužinoti štai ką. Kaip manote, ar ispanai pelnytai laimėjo auksą?
– Žinoma. Jie per visą turnyrą žaidė nuostabiai. Pralaimėję pirmas rungtynes Šveicarijai, jie susiėmė ir juo toliau, tuo geriau žaidė. Leiskite pasinaudoti proga ir pasveikinti visą Ispanijos nacionalinę komandą su pergale! Tikiuosi, tai greitai atsitiks ir mums!
