Ministras Kęstutis Navickas tikisi, kad pertvarką numatantį įstatymą Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį.
„Tikimės, kad Seimą pasieks pavasario sesijos pradžioje“, - Seimo liberalų frakcijoje antradienį kalbėjo ministras.
Pasak jo, planuojama, kad „Lietuvos valstybiniai miškai“ bus įsteigta 2018 metų sausį ir pradėtų realias reformas: „Sausio 1 dieną galėtų startuoti - toks mūsų palanas“.
K.Navickas tikina, kad urėdijų darbuotojų neketinama atleisti, tačiau planuojama dukart sumažinti administracijoje dirbančių žmonių - nuo maždaug 800 iki 400.
Tačiau Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad Aplinkos ministerija manipuliuoja skaičiais - iš tikrųjų esą ketinama atleisti 3 tūkst. darbuotojų.
Nauja bendrovė bus ne Vilniuje
Bendrovė „Lietuvos valstybiniai miškai“ su 25 padaliniais, pasak ministro, veiks ne Vilniuje, o šalies viduryje, mat miškininkystė apima visą Lietuvą. Tačiau, pasak jo, kol kas neapsispręsta dėl konkretaus miesto.
„Nėra sprendimo, kur bus bendrovė. Mes, galvodami apie centrinę įmonę, galvojame apie kelis kriterijus: geras susisiekimas ir miškų dydis. Tačiau dar nėra sprendimo dėl konkrečios vietos. (...) Vis tiek reikia galvoti apie Lietuvos vidurį, nes čia yra tas verslo segmentas, kuris apima visą Lietuvos teritoriją daugiau mažiau. Tai tada akivaizdu, kad infrastruktūra susisiekimo turėtų būti apie Lietuvos vidurį“, - BNS sakė K.Navickas.
Tačiau jis teigė, kad miškininkystė nėra susijusi su didmiesčiais, tad įmonė nebūtinai turėtų būti steigiama Kaune.
Ministras aiškino, kad 42 urėdijos į 25 padalinius būtų pertvarkytos, atsižvelgiant į valdomų miškų plotą.
„Yra kriterijus, kad būtų miškų plotas. Tie patys miškininkai, šitos reformos priešininkai tą patį kriterijų naudoja. Buvo tas kriterijus ir anksčiau dėl stambinimo“, - teigė ministras.
Anot jo, taip pat svarbu paskirstyti teritorijas, kad padaliniai galėtų atlikti aplinkosaugos darbus.
„Yra gamtinės sąlygos. Viena įmonė ir spręstų, nes kai kuriose vietose urėdija valdo mišku neapaugusias vietas. Kaip pavyzdys - Novaraisčio ornitologinis draustinis, kur apie 500 hektarų išeksploatuoto durpyno yra. Tai visiškai nesusiję su miškininkyste, bet jį gamtos prasme reikia tvarkyti. Reforma turi šią problemą, kad būtų tolygiai tie aplinkosauginiai darbai atliekami“, - BNS aiškino K.Navickas.
Planuojama atleisti 400 darbuotojų
Miškų urėdijų darbuotojai baiminasi, kad reformos metu darbo neteks 3 tūkst. miškininkų. Lietuvos miško ir miško pramonės darbuotojų profesinių sąjungų federacija pirmadienį pranešime teigė, jog bus atleista 3 tūkst. iš 4 tūkst. žmonių.
Tačiau K.Navickas tikino, kad tiek žmonių atleisti neketinama, bet bus mažinamas administracijos darbuotojų skaičius - nuo 800 iki 400.
„Aš vakar (pirmadienį - BNS) visą dieną bandžiau įtikinti, kad taip nebus, nes nėra jokių prielaidų atleisti 3 tūkst. darbuotojų. Mūsų reforma labai nuosaiki ir mes kalbame apie 400 administracijos darbuotojų“ , - BNS sakė K.Navickas.
Aplinkos ministerija pranešė, kad ketinama didinti atlyginimus tiesiogiai miške dirbantiems darbuotojams. Kvalifikuotų miškininkų darbo užmokestis dabar yra nekonkurencingas, jis dukart mažesnis nei Lenkijoje, tą patį darbą atliekančių miškininkų atlyginimai atskirose urėdijose skiriasi iki 2 kartų.
I. Ruginienė pranešime teigė, kad reforma, kurios metu visas turtas bus sutelktas vienose rankose, yra kažkam naudingas, mat vienai įmonei daryti įtaką bus paprasčiau nei 42 urėdijoms.
Profesinės sąjungos atstovė: ministerija manipuliuoja skaičiais
I.Ruginienė BNS teigė, kad Aplinkos ministerija manipuliuoja skaičiais ir iš tikro planuojama atleisti ne 400 darbuotojų, o 3 tūkst. Anot jos, tarp administracijos darbuotojų yra ir miškininkų.
„Tai yra visiška netiesa, nes pats aplinkos ministras savo pristatyme teigė, kad pirmuoju etapu turi likti 1,6 tūkst. darbuotojų sistemoje. Kadangi šiuo metu yra arti 4 tūkst., akivaizdu, kad 2,4 tūkst. darbuotojų netenka darbo, o tolesniais etapais bus atleista dar 600 darbuotojų ir liks tik 1 tūkst. Tai akivaizdu, kad 3 tūkst. bendroje sumoje lieka be darbo“, - BNS sakė I.Ruginienė.
Anot jos, ministerija administracijos darbuotojams priskiria ir miškininkus, todėl skelbia didesnius jų skaičius.
„Visiška netiesa, nes jie prie administracijos darbuotojų priskiria realius miškininkus, kurie dirba miške ir taip susidaro tie 800. Aplinkos ministerija tiesiog manipuliuoja skaičiais, kaip jiems patogu. Jų užduotis yra padaryti vieną įmonę ir dabar tam reikia rasti bet kokių argumentų“, - tikino profesinės sąjungos atstovė.
Anot jos, pokyčiams miškininkai neprieštarauja, tačiau nesutinka, kad apie pertvarką nediskutuojama.
„Mes esame prieš patį procesą, kai buldozeriniu būdu yra peršama viena įmonė. Mes esame pastatyti prieš faktą, niekas ekspertų nuomonės nesiklauso, o tiesiog pasakyta, kad bus viena įmonė. Nėra ekonominių ir socialinių paskaičiavimų, kodėl ši sistema bloga, tik svaidomasi kaltinimais, kad kažkas nesąžiningas, dar kažkokios problemos“, - tikino ji.
Tikimasi sutaupyti 13 mln. eurų
Tikimasi, kad po reformos finansinė grąža valstybei bus maždaug ketvirtadaliu didesnė - kasmet būtų sutaupoma po 10 mln. eurų įmonės lėšų ir iki 3 mln. eurų iš valstybės biudžeto.
Dabar visus valstybinius miškus valdo Generalinė miškų urėdija ir 42 pelno siekiančios miškų urėdijos, kuriose yra vienas didžiausių ilgalaikių vadovų skaičius. Prezidentūros duomenimis, Anykščių, Prienų, Šiaulių ir Telšių miškų urėdai vadovauja daugiau nei po 30 metų, Marijampolės ir Radviliškio - po 26 metus.
Tai, kad Lietuvai nereikia 43 miškų urėdijų (įskaitant Generalinę urėdiją), 2016-ųjų kovo viduryje teigė šalyje viešėjęs EBPO generalinis sekretorius Angelas Gurria (Anchelas Gurija), pabrėžęs, kad valstybės įmonės turėtų būti valdomos skaidriai, mokėti dividendus ir mokesčius, o jų valdybų nariai skiriami skaidriai. Sujungti urėdijas ne kartą siūlė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Valstybės kontrolė teigia, kad valstybinis miškų ūkis yra nepakankamai skaidrus ir efektyvus. Jį kritiškai vertina bei konsoliduoti siūlo ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EPBO), kurios nare siekia tapti Lietuva.
2016 metais urėdijos į valstybės biudžetą sumokėjo 3,2 mln. pelno įmokų (2015 metais - 5,5 mln. eurų). Vien pirmąjį 2016 metų pusmetį jos uždirbo 12,426 mln. eurų normalizuoto grynojo pelno - 1,2 proc. mažiau nei 2015 metų tuo pat laiku (12,578 mln. eurų), jų pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 79,999 mln. eurų.
Seimas 2015 metų balandį priėmė Miškų įstatymo pataisas, tačiau nepakeitė urėdijų skaičiaus, jo nebegali keisti kiekvienas naujas generalinis urėdas. Pataisos susilaukė kritikos, nes jos užkirto kelią centralizuoti miškų valdymą ir mažinti išlaidas. Pataisas vetavo prezidentė, tačiau 2015-ųjų gegužę Seimas jos veto atmetė.
Autorius: Artūras Ketlerius
