Vilniaus Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrimai, kuriais siekiama įamžinti buvusio žydų dvasinio ir kultūrinio centro atminimą, eina į pabaigą. Archeologai džiūgauja, kad tyrimai atskleidė daugiau nei tikėtasi. Pavyko nustatyti tikslią sovietų valdžios visiškai sunaikintų žydų maldos namų vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių sinagogos fragmentų, detalių.
Nors kasinėjimus buvusių žydų maldos namų vietoje planuota baigti iki rudens, jie atlikti kur kas greičiau.
„Tyrimai eina į pabaigą, šiuo metu baigiama tyrinėti vietą ties įėjimu iš sinagogos kiemo. Kiti plotai jau yra pabaigti, dabar baigiama sijoti kai kurias vietas, kur gali būti smulkių radinių“, – archeologinių kasinėjimų eigą nupasakojo tyrimų grupei vadovaujantis archeologas Zenonas Baubonis.
Pasak archeologo, tyrimai viršijo lūkesčius, o svarbiausia – pavyko nustatyti tikslią sinagogos vietą ir atrasti pakankamai gerai išlikusių sinagogos fragmentų, detalių. Kad tyrimai būtų kiek įmanoma tikslesni bei padėtų surasti svarbiausius buvusios sinagogos fragmentus, 2010-aisiais atlikta iki mūsų laikų išlikusios istorinės-kartografinės medžiagos analizė, padėjusi pasirinkti konkrečius kasinėjimo plotus.
„Išaiškėjo, kaip ir buvo minėta istoriniuose šaltiniuose, kad sinagogos grindys buvo pažemintos žemiau gatvės lygio per du metrus. Tie du metrai dalinai išlikę“, – tęsė archeologas. Patys tyrimai esą koncentravosi ties švenčiausiomis sinagogomis vietomis – aron ha kodešo niša ir bima.
„Šiuo atveju aišku, kad yra iš dalies išlikusi centrinė sinagogos vieta. Taip pat ieškojome įėjimo nuo vadinamojo sinagogos kiemo, kurį taip pat pavyko aptikti, į sinagogą. Suradome pakankamai daug radinių, kurie būdingi visam Vilniaus senamiesčiui. Tai – keramika, butinė keramika, koklių fragmentai, statybinių medžiagų (čerpių, plytų, grindinio plytelių fragmentai), monetos“, – radinius vardijo Z. Baubonis.
Taip pat aptikta radinių, kurie siejami su sinagogos pastato funkcija – be architektūrinių puošybos detalių rasta ir žalvarinių apkalėlių, kuriuos, konsultuojantis su paveldo specialistais, galima tapatinti su knygų apkalais ar Toros puošyba. Pasak archeologo, visi daiktai, kaip ir visa Vilniaus senamiesčio archeologijos tyrimų metu rasta medžiaga, turėtų keliauti į Lietuvos nacionalinį muziejų.
Netrukus architektūrinės liekanos bus uždengtos geotekstilės sluoksniu ir užpiltos švariu gruntu, kad išliktų, kol bus sudaryta Vyriausybės darbo grupė ir bus nuspręsta, kokiomis priemonėmis įamžinti sinagogos vietą.
Vilniaus Didžioji sinagoga statyta XVII a. 4 deš., po to patyrė ne vieną perstatymą. Per Antrąjį pasaulinį karą ji buvo smarkiai apgriauta, išliko tik sienos ir kai kurie interjero elementai. 1955–1957 m. sovietų valdžia žydų maldos namus visiškai sunaikino.
Vyriausybės pavedimu Didžiosios sinagogos archeologinius tyrimus, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti, ar išlikę kokie nors sinagogos fragmentai, organizuoja Kultūros paveldo departamentas. Darbams atlikti skirta 88 tūkst. litų.
Vytenis RADŽIŪNAS