„Išskirta kaip didesnė grėsmė regioninio saugumo, tai yra globalinės grėsmės iš tų valstybių, kurios yra nedraugiškos ir kurios yra apie mus. Jos šiandien vis tiek yra didžiausia grėsmė mums“, – trečiadienį Seime žurnalistams sakė A.Paulauskas po komiteto posėdžio Valstybės saugumo departamente (VSD).
VSD uždarame posėdyje Seimo nariams pristatė savo 2015 metų veiklos ataskaitą ir ataskaitą apie grėsmes nacionaliniam saugumui. Vieša ataskaita bus pateikta kitą antradienį.
„Išlieka regioninis, globalinis grėsmių aspektas. Tai mūsų nedraugiški kaimynai, kurie aktyviai vykdo prieš mus žvalgybinę veiklą, ieško tarp mūsų žmonių, kurie galėtų jiems valandą X padėti. Išskirčiau šitą grėsmę“, – tvirtino A.Paulauskas.
Anot jo, aktualus lieka informacinis, kibernetinis, energetinis saugumas.
NSGK pirmininko teigimu, VSD norėtų įgyti įrankių, kad galėtų greitai ir tinkamai reaguoti bei sustabdyti grėsmę saugumui keliančius asmenis. A. Paulauskas minėjo, kad rengiamos įstatymo pataisos, leisiančios VSD pareigūnams teikti įspėjimus asmenims, naudoti sulaikymą, tačiau jis pabrėžė, kad grąžinti ikiteisminio tyrimo funkcijos departamentui neplanuojama.
VSD pareigūnai trečiadienį komiteto nariams įvardijo Lietuvos piliečius, kuriuos stebi dėl jų veiklos. A. Paulausko teigimu, tarp jų politikų nėra. Taip pat kalbėta apie radikalias organizacijas, tačiau kol kas nėra indikacijų, kad jomis galėtų pasinaudoti teroristai.
Teroro pavojus – žemas
Seimo komiteto pirmininkas teigė, kad VSD pradėjus vadovauti Dariui Jauniškiui iš esmės pasikeitė požiūris dėl kovos su terorizmu koordinavimo.
„Pagerėjo informacijos keitimasis tarp mūsų institucijų. Visų pirma, jie susirenka reguliariai, aptaria, keičiasi informacija. Ir ekstra atveju susirenka. Sukurtas centras veikia 24 val. ir per savaitę septynias dienas“, – sakė A.Paulauskas.
Trečiadienį VSD patvirtino, kad po teroro išpuolių Briuselyje nėra pagrindo Lietuvoje kelti terorizmo pavojaus lygį. Jis yra žemas.
„Jie stebi tam tikrus procesus, atvykstančius žmones. Neseniai pranešta apie apsimetėlius graikus, kurie iš tiesų buvo iš Irako. Įvairiausi lankytojai įdomūs atvyksta į Lietuvą, bendrauja, bet kad jie, sakysime, su aiškiais teroristiniais tikslais arba ideologiniais, religinio fanatizmo tikslais (atvyktų), tai tokių (duomenų) nėra, bet jie patenka į akiratį“, – sakė NSGK pirmininkas.
Praėjusiais metais VSD savo ataskaitoje skelbė, kad Rusija siekia silpninti Lietuvos energetinį savarankiškumą, Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos Lietuvoje pradėjo veikti agresyviau, bandydamos verbuoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos bei Vidaus reikalų ministerijos teritorinių padalinių pareigūnus. Atkreiptas dėmesys į įtakos grupių kūrimą ir jų veiklos koordinavimą, Lietuvai priešiškos informacijos skleidimą.
Karinė žvalgyba savo ruožtu teigė, kad NATO priklausančioms Baltijos jūros regiono šalims „potencialiai pavojinga vadinamoji Rusijos „hibridinė strategija“, numatanti nekonvencinių arba paslėptų karinių priemonių naudojimą“.
