Seafordas tai pietų Sasekso grafystėje, pietų Anglijoje, esantis pajūrio miestelis. Čia gyvena apie 23 000 gyventojų.
Seafordo istorija, pasak įvairių šaltinių, pasakojama nuo 14 amžiaus tad miestas matė ir pakilimų, ir nuosmukių. Šiomis dienomis, nepaisant ypatingo Seafordo grožio, jis dažnai yra užgožiamas netoliese esančio Newhaven, tai - vienas pagrindinių pietų pakrantės uostų.
Viduramžiais, pagrindinis uostas visgi buvo Seafordas. Miestas buvo svarbus dėl Ouse upės žiočių, tačiau tai ilgai netruko. Upėje buvo daug dumblo, kuris sunkino laivų judėjimą, be to, miestas kentėjo nuo prancūzų piratų užpuolimų. Seafordą nuolat padegdavo, todėl 14, 15 ir 16 amžiuje jis buvo vėl atstatinėjamas. Miesto gyventojai tais laikais garsėjo pinigų ir turto grobimu.
1539 Seafordas prarado savo, kaip pagrindinio uosto, pozicijas, po to, kai Ouse upe plaukę laivai pakeitė kelionės kryptį į netoliese esantį Meeching, vėliau pavadintą New Haven. Vis dėl to, po to, kai 19 amžiuje buvo nutiestas geležinkelis, miestas sugebėjo išlaikyti savo svarbą dar porą amžių ir atsigriebti dalį savo šlovės.
Dabar Seafordo miestas yra nedidelis kurortinis miestelis, traukiantis nemažai lankytojų, poilsiautojų ir turistų.
Seafordo miestas (seaford-sussex.co.uk nuotr.)
Vieni čia atvyksta pažaisti golfo, kiti mėgaujasi miestu, o dar kiti čia pat, šalia esančiu be galo gražiu kraštovaizdžiu ir žinoma garsiosiomis Seven Sisters arba „Septynių sesių“ skardžiais ir uolomis.
The Seven Sisters skardžiai (southdownsway.co.uk nuotr.)
Atvykti į Seafordą užtruksite panašiai kaip ir vykdami į Braitoną, tačiau čia verta atvykti jau vien dėl įspūdingų skardžių, ramybės, neaprėpiamų žole nuklotų slėnių ir vandenyno vaizdo nuo jų.
Seafordo paplūdimyje pamatysite stovint daugybę nedidelių namukų, į kuriuos vargu ar tilptų bent viena lova. Ne, juose niekas negyvena. D.Britanijos žmonės, dažniausiai tai pensininkai, nusiperka vieną tokių spalvotų dėžučių, kad atėję į paplūdimį, galėtų išsitraukti juose saugomas kėdes, sulankstomą staliuką ir skėčius bei įsipylę kokio šalto gėrimo, pasėdėtų ir paplepėtų su draugais, pažaistų kokį žaidimą ir tiesiog smagiai praleistų popietę.
Seafordo paplūdimio nameliai (flickr.com nuotr.)
Daugeliui Seaforde pagrindinė atrakcija yra jo akmenuotas paplūdimys. Žmonės atvyksta su šeimomis ir draugais, rengia piknikus, deginasi. Atvykę ramią dieną, pamatysite vandenyno išmestas jūrų žvaigždes ir krabus, kuriuos „gelbėdami“ turistai mėto į jūrą, deja, jų čia tikrai per daug, kad galėtum visus grąžinti atgal į vandenyno gelmes.
Seafordo paplūdimys (fickr.com nuotr.)
Seafordo pasididžiavimas – Seven Sisters uolos. Šios uolos laikomos vienu svarbiausių kreidos darinių kraštovaizdžių visoje Anglijoje. Seven Sisters yra nusidriekusios beveik 24 km nuo Seafordo iki Eastborno kreidos uolos, į jūrą smengantys pražūtingi skardžiai, kuriuos, beje, 2006-aisiais britai įvardijo populiariausia savižudžių pasitraukimo iš gyvenimo vieta.
Ir iš tiesų užlipus ant pačios aukščiausios kalvos, atrodo, tarsi ištirpsti, toje horizonte matomo vandenyno begalybėje, o aukštai esančios uolos tampa paskutiniu mažyčiu dar likusiu pasaulio krašteliu.
Norėdami pažvelgti žemyn, žmonės tiesiog gulasi prie krašto, mat ant jo stovėti yra gana pavojinga, nes po lietaus ar audrų atskyla ir žemyn į paplūdimį krenta skardžių gabalai. Beje grėsmingų įspėjimų, kad vaikščioti pakraščiu nesaugu, nėra, tad jums spręsti, kiek rizikuosite, norėdami išmatuoti skardžių aukštį.
The Seven Sisters skardžiai (southdownsway.co.uk nuotr.)
Kiekvienais metais skardžiai vidutiniškai sumažėja nuo 30 iki 40 centimetrų. Kai kur juos bandoma saugoti, įvairiai sutvirtinant arba apačioje dėliojant milžiniškus akmenis, kurie uždengia skardžius nuo bangų mūšos.
Dar Seaforde galite aplankyti Martello bokštą, kuris buvo pastatytas dar Napoleono karų laikotarpiu ir saugojo Anglijos pietinę pakrantę. Dabar čia įkurtas muziejus. Anksčiau visai arti skardžio stovėjęs Belle Tout švyturys neseniai buvo perkeltas 30 metrų toliau nuo skardžio pakraščio, nes slenkant uoloms iškilo grėsmė, kad švyturys atsidurs vandenyno gelmėse.
Martello bokštas (flickr.com nuotr.)
Belle Tout buvo pastatytas 1834-aisiais, tačiau trisdešimčia aliejinių lempų apšviečiamas švyturys dažnai paskęsdavo debesyse ir rūke, todėl XX a. pradžioje uolų papėdėje, jūroje atsirado jo dvynys. Baugiai atrodo namai vos už kelių metrų nuo skardžio krašto Birling Gap, žemiausioje Seven Sisters vietoje septynių kalvų junginyje.
Belle Tout švyturys (mentalfloss.com nuotr.)
Aplankyti Seafordą užteks vienos popietės, nebent norėtumėte vasaros metu pasilikti keletą dienų pailsėti paplūdimyje, tačiau iš anksto atminkite, kad vandenynas čia įšyla, geriausiu atveju iki 20 laipsnių šilumos.
Nebrangiai apsistoti gali būti sudėtinga, viešbučių kainos mažame mieste prasideda nuo 30 svarų už vienvietį kambarį. Kitas variantas turbūt būtų ieškoti nakvynės privačiai, pas žmones, kurie nuolat nuomoja butus, kai patys neatostogauja ir juose negyvena.
Seafordo miestelis ir visi jo kraštovaizdžiai, turi keistai stebuklingą poveikį – per pusdienį praleistą čia, atrodo „išvalo“ galvą nuo nereikalingų minčių bei rūpesčių.
Geriau nei bet kas kitas pripildo geros energijos, kuomet stebėdamas į beribį vandenyną besileidžiančią saulę, gali atsigulti ant žolės ir klausydamas šalia stiebelius graužiančio triušio kramsnojimo pagalvoti, kad ką tik praleidai nuostabiausias atostogas savo gyvenime.
The Seven Sisters skardžiai (southdownsway.co.uk nuotr.)
