Didžiosios Britanijos spaudoje ir visuomenėje pastaruoju metu buvo paplitusi nauja sąmokslo teorija apie „slaptą“ Izraelio lobistų grupuotę, kontroliuojančią šalies užsienio politiką. „The Wall Street Journal“ šią temą aptaria Henry Jacksono draugijos prezidentas Robinas Shepherdas. Pateikiame jo straipsnio atpasakojimą.
Štai keletas dalykų, kurie nutiko Didžiojoje Britanijoje po šių metų pradžioje Izraelio vykdytos karinės kampanijos Gazos ruože. Vyriausybė pritarė, kad Izraeliui būtų įvestas dalinis ginklų embargas, vėliau Jungtinėse Tautose nebuvo balsuota prieš prieštaringai vertinamą Goldstone‘o ataskaitą dėl tariamai Izraelio padarytų karo nusikaltimų Gazos ruože. Tokios organizacijos kaip „War on Want“ ir „Amnesty International“ reklamavo aršaus neapykantos Izraeliui kurstytojo Beno White‘o knygą „Izraelio apartheidas: pradedančiojo gidas“. Per kasmetinį profesinių sąjungų kongresą buvo raginama boikotuoti visas Izraelyje pagaminamas prekes ir įvesti šiai šaliai visišką ginklų embargą.
Kalbant apie žiniasklaidą, laikraštis „The Guardian“ suintensyvino savo įkyrią kampaniją prieš žydų valstybę iki tokio lygio, kad internetinėje svetainėje esančiame skyrelyje „Comment is Free“ bene kasdien pasirodo po du prieš Izraelį nukreiptus straipsnius. Savo ruožtu BBC ir toliau naudojasi savo milžiniška įtaka formuojant britų publikos nuomonę tam, kad išteisintų Vidurio Rytuose vyraujantį antisemitizmą ir Holokausto neigimą. BBC svetainėje yra pateikiamas trumpas informacija apie grupuotę „Hamas“. Jame nėra kalbama apie grupuotės reiškiamą neapykantą žydams ar tikėjimą "Siono išminčių protokolais", neva atskleidžiančiais pasaulinį žydų sąmokslą.
Tokiomis aplinkybėmis skaitytojas veikiausiai bus nustebintas sužinojęs, kad Didžiosios Britanijos žiniasklaida ir politinis elitas yra veikiami slaptos kabalistinės žydų lobistų organizacijos, kuri šalies viešojoje erdvėje visiškai išnaikino kritišką nuomonę Izraelio atžvilgiu.
Tokie kaltinimai praėjusią savaitę buvo išsakyti per televizijos kanalą „Channel 4“ rodytame dokumentiniame filme „Izraelio lobizmas Didžiojoje Britanijoje“. Būtent šis kanalas praėjusiais metais per Kalėdas suteikė galimybę Holokaustą neigiančiam Irano prezidentui Mahmoudui Ahmadinejadui 7 minutes be pertrūkio skleisti savo propagandą.
Dokumentinio filmo autoriai – „Daily Mail“ autorius Peteris Oborne‘as ir televizijos žurnalistas Jamesas Jonesas – apie savo kūrinį rašė ir „The Guardian“. Abu autoriai kategoriškai neigia rezgantys sąmokslo teorijas. Tačiau jų minties gijas leidžia atskleisti jų pačių paaiškinimas, kai jiems kilo įtarimų, kad šalies valdžios koridoriuose dedasi negeri dalykai.
Jų įtarimą sukėlė Konservatorių partijos lyderio Davido Camerono kalba, pasakyta per anksčiau šiais metais vykusią „Konservatyvių Izraelio draugų“ draugijos vakarienę.
„Pagrindinis paskutiniųjų 12 mėnesių įvykis buvo Izraelio invazija į Gazą. Mes buvome šokiruoti, kad D. Cameronas savo kalboje neužsiminė apie masinius sugriovimus, kuriuos ji sukėlė, ar 1 370 mirčių, dėl kurių kalta invazija. Vietoje to tikėtinas mūsų premjeras ėmė girti Izraelį, nes šis „siekia apginti nekaltas gyvybes“. Ši pastaba nebuvo išsakyta satyriškai“ – piktinasi dokumentinio filmo autoriai.
Kadangi, anot filmo autorių, Izraelis veikti gali tik vedinas smerktinų motyvų, iš to seka, kad tie, kas giria žydų valstybę turi būti papirkti ar šantažuojami taip daryti.
Jei visa tai atrodo kažkur girdėta, neklydote. P. Oborne‘as ir J. Jonesas neslepia, kad įkvėpimo sėmėsi ir Johno Mearsheimerio bei Stepheno Walto, kurie parašė knygą „Izraelio lobizmas ir JAV užsienio politika“. Tai – dar viena sąmokslo teorija apie tariamai pražūtingą žydų lobistų įtaką JAV.
Tačiau, jei šios knygos autoriai vis tik jautė poreikį įpinti savo polemiką į pseudoakademinį apvalkalą, tai minėtasis filmas buvo sukurtas visiškai mėgėjiškai. Filme nuolatos buvo demonstruojama ant Didžiosios Britanijos vėliavos atsiradusi Dovydo žvaigždė. Tačiau be šio nuolatos besikartojančio motyvo ir melancholiškos muzikos, kuri tarsi turėjo paruošti žiūrovą patiems netikėčiausiems atradimams, autorių tikslas įgyvendintas nebuvo.
Remiantis filmo autoriais, tariamai slapta žydų rėmėjų organizacija iš tikro yra ganėtinai atvira ir, remdamasi įstatymais, deklaravo visus savo interesus. Vienas tariamų sąmokslininkų yra milijardierius Poju Zabludowiczius, kuris įkūrė Britanijos-Izraelio komunikacijų ir tyrimo centrą. Jis yra geras dainininkės Madonos draugas, o tai, sutikite, yra ne pati geriausia kompanija, jei norima veikti po slaptumo šydu.
Į filmo autorių akiratį kaip įtakos darytojos pateko ir Izraelio draugų grupės, kurios esą veikia parlamentą. Visai nekreipiama dėmesio į tai, kad arabų naftos pinigai šiuo metu gali visiškai atsverti šią įtaką, o daugumai parlamentarų narystė šiose grupėse yra grynai formalus arba net beprasmis dalykas. Tarkime, buvęs Šiaurės Airijos ministras Michaelis Ancramas "Konservatyvių Izraelio draugų" grupei priklauso jau daugiau nei 30 metų, tačiau tai netrukdo jam agituoti už derybas su „Hamas“.
Turint omenyje, kad filmas nepateikia pakankamų įrodymų, galima būtų visą šį reikalą nurašyti kaip nereikšmingą. Tačiau, kaip rašo R. Shepherdas, šis dokumentinis filmas Didžiosioje Britanijoje jau sukėlė žydų įžeidinėjimo bangą. „Chanel 4“ internetinėje svetainėje, kuri yra plačiai skaitoma, pasipylė komentarų, smerkiančių žydų lobistų „ardomąją veiklą“, jų „pasibjaurėtiną išpuolį prieš britų demokratiją“, „veikiančią globalinio sionizmo ranką“ ir pan. Vienas komentaras apibendrino visus likusiuosius: „Mes norime susigrąžinti savo šalį. Užsienio jėgų agentai įsiskverbę į visus mūsų vyriausybės lygmenis, turi būti išvyti“.
Jei tokia kalba Didžiosios Britanijos viešojoje erdvėje išsilaikys ilgiau, R. Shepherdas teigia, kad galime sulaukti ir baisesnių pasekmių nei tik tokių filmų demonstravimas.
Didžiojoje Britanijoje veikiančios žydų organizacijos ilgą laiką baiminosi kaltinimų dvigubu lojalumu. Turint omenyje joms dabar mestus kaltinimus, ironiška yra tai, kad savo pačių bendruomenėje šios organizacijos dažnai yra kaltinamos nepakankamai tvirta Izraelio gynyba. Kyla rizika, kad dalis šių organizacijų dabar apskritai bus nutildytos.
Nežydai, kurie agituoja už argumentuotą diskusiją su Izraeliu, Didžiojoje Britanijoje jau yra nykstanti mažuma. Po tokių filmų gali vėl prasidėti šmeižto banga, apeliuojanti į jų lojalumą. Jei, anot filmo autorių, Izraelio valstybė nuolatos elgiasi tik vedina blogų paskatų, tai iš karto reiškia, kad visi, argumentuojantys palaikyti dialogą su Izraeliu, yra parsidavę šios šalies lobistams.
R. Shepherdas teigia, kad tokiems dalykams negalima leisti tęstis.
