„Gan optimistiškai vertinu galimybes mums per šį G-7 susitikimą surinkti finansavimą, sudarantį sąlygas Ukrainai gintis ateinančiais mėnesiais“, – prasidedant Kėnigsvinteryje netoli Bonos surengtam susitikimui sakė vokiečių finansų ministras Christianas Lindneris.
Kilus karui Ukrainos biudžete atsivėrė didžiulė skylė, smarkiai sumažėjo surenkamų mokesčių.
Ukrainos „likvidumui“ užtikrinti reikia „dviženklio milijardų eurų“ skaičiaus, sakė Ch. Lindneris.
Karas Ukrainoje sukėlė staigų energijos, žaliavų ir žemės ūkio produkcijos kainų augimą, padidindamas spaudimą pasaulio ekonomikai.
Europoje, labai priklausomoje nuo energijos importo iš Rusijos, degalų kainos gali dar labiau augti, be to, potencialiai galėtų sutrikti tiekimas.
Finansinė parama
„Jau paskelbtos dvišalės ir daugiašalės paramos neužteks Ukrainos poreikiams patenkinti, net ir trumpuoju periodu“, – antradienį Briuselyje sakė JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Dženet Jelen).
J. Yellen, dalyvaujanti susitikime Kėnigsvinteryje, paragino JAV partneres „prisidėti prie mūsų didinant finansinę paramą“ užpultai Ukrainai.
JAV pirmauja pasiūliusios 40 mlrd. dolerių (38 mlrd. eurų) pagalbos paketą Ukrainos iždui ir kariuomenei.
Prieš G-7 susitikimą Europos Sąjunga pasiūlė padidinti savo pagalbą Ukrainai suma iki 9 mlrd. eurų.
Dėl karo Ukrainos biudžetui šiuo metu trūksta maždaug po 5 mlrd. dolerių (4,75 mlrd. eurų) per mėnesį, nurodo vyriausybė.
Maždaug 7,5 mlrd. JAV pagalbos dolerių skiriama dėl karo atsiradusiai Ukrainos biudžeto skylei kamšyti, sakė G-7 susitikimo organizatoriams artimas šaltinis.
Ukrainos ministras pirmininkas Denysas Šmyhalis vaizdo ryšiu turi kreiptis į G-7 finansų ministrus.
Be Vokietijos ir JAV šiai valstybių grupei priklauso Kanada, Prancūzija, Italija, Japonija ir Didžioji Britanija.
„Pažeidžiamesnė“
Karas Ukrainoje visame pasaulyje privertė mažinti augimo prognozes ir dar labiau pakurstė didelę infliaciją.
JAV Federalinės rezervų sistemos sprendimas reaguojant į infliaciją smarkiai padidinti palūkanų normas privertė sunerimti, kad centrinis bankas galbūt per smarkiai spaudžia stabdžius ir gali stabdyti augimą.
J. Yellen trečiadienį sakė nesitikinti recesijos Jungtinėse Valstijose, bet įspėjo dėl rizikos Europai.
Pasak jos, Europa, taip pat išgyvenanti didžiausią per kelis dešimtmečius infliaciją, yra „pažeidžiamesnė ir, žinoma, mažiau apsaugota energetikos fronte“ po Rusijos invazijos kylant kainoms.
Europos priklausomybė nuo energijos importo iš Rusijos reiškia, kad tolesni tiekimo sutrikimai gali brangiai kainuoti pramonei.
Karo nulemtas žaliavų ir žemės ūkio produkcijos trūkumas taip pat gali padidinti spaudimą vartotojams.
Energijos ir maisto kainų kilimas ypač skaudžiai jaučiamas besivystančiose šalyse, o didėjant dolerio palūkanų normoms sunkiau finansuoti jų skolas, sakė Ch. Lindneris.
Visi šie veiksniai galėtų greit nulemti „kritinę situaciją“, pabrėžė G-7 susitikimo šeimininkas. Jis paragino vieną didžiausių pasaulio kreditorių Kiniją skaidriau skolinti savo pinigus.
