Daugiau nei 71 proc. Lietuvos namų ūkių susiduria su didesniais ar mažesniais sunkumais, padengdami kasdienes išlaidas ir vykdydami savo finansinius įsipareigojimus.
Tai atskleidė gyventojų asmeninių finansų tvarkymo elgsenos tyrimas, kurį Vertybinių popierių komisijos (VPK) užsakymu atliko „Baltijos tyrimai“.
Ketvirtadalis (25 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų teigia, kad laiku apmoka visas sąskaitas ir be didelių sunkumų vykdo kreditinius įsipareigojimus. Lyginant su 2009 m. tokių namų ūkių sumažėjo 9 proc. punktais (2009 m. pradžioje buvo trečdalis), o per paskutinius 2 metus – net 20 proc. punktų (2007 m. pabaigoje tokių buvo beveik pusė).
Trys iš dešimties (29 proc.) Lietuvos gyventojų teigė laiku apmokantys sąskaitas ir vykdantys kreditinius įsipareigojimus, bet kartas nuo karto jiems tenka susispausti ir pataupyti. Ketvirtadalis (26 proc.) gyventojų, kad laiku apmokėtų sąskaitas ir kreditinius įsipareigojimus, turi nuolat taupyti. Per paskutinius 2 metus taip atsakiusių dalis padidėjo 10 proc. punktų.
Šeštadalis (16 proc.) apklaustų namų ūkių vėluoja apmokėti sąskaitas ar laiku vykdyti savo finansinius įsipareigojimus. Per paskutinius 2 metus vėluojančių su savo finansiniais įsipareigojimais padidėjo 10 proc. punktų. Tai dažniau nurodė kaimo gyventojai, bedarbiai.
Gyventojų „finansinė pagalvė“ plonėja
„Mažėja vadinamoji finansinė pagalvė – lėšos, laikomos nenumatytiems atvejams, kurios turėtų siekti 3-6 mėnesių pajamų dydį, nes vis daugiau gyventojų susiduria su finansiniais sunkumais, – sako VPK pirmininko pavaduotojas Vaidas Cibas. – Be to, dalis žmonių turbūt jau panaudojo šias juodai dienai skirtas santaupas.“
Penktadalis (21 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad staigiai sumažėjus jų pajamoms, jie tesugebėtų iš turimų finansinių išteklių išgyventi mažiau nei savaitę (2009 m. taip atsakiusių buvo 13 proc., o 2007 m. pabaigoje – 10 proc.), 1-3 savaites išsilaikytų 23 proc., 1-2 mėnesius – 21 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu 3-6 mėnesius ar ilgiau pragyventų 20 proc. apklaustųjų.
Vertybinės nuostatos dėl taupymo – stiprios
Lietuvos gyventojų požiūris į ilgalaikį finansų planavimą gana stabilus ir per paskutiniuosius 4 metus beveik nekito. 73 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad nėra linkę gyventi tik šia diena, 69 proc. apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad jie visada stengiasi taupyti juodai dienai.
„Prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, linkusių taupyti ir pritarusių kitoms taupymo nuostatoms buvo kiek daugiau, tačiau dabar taip manančių skaičius vėl sugrįžo į 2007 m. pabaigos lygį. Ankstesnį padidėjimą sietume su emocine reakcija į krizę“, – sako V. Cibas. Taupyti juodai dienai kaip ir anksčiau labiau linkusios moterys, vyresni nei 50 m. žmonės, gaunantys mažiausias pajamas, gyvenantys kaime.
Neinvestuoja, nes laiko lėšas nenumatytiems atvejams
Kaip ir anksčiau, dažniausiai Lietuvos gyventojai taupo pasyviai – trečdalis (32 proc.) turi indėlį banke, dar trečdalis (31 proc.) laiko santaupas namuose. Kad neturi jokių kaupimo, investicinių priemonių ar kreditinių įsipareigojimų nurodė 37 proc. apklaustų gyventojų. 20 proc. apklaustųjų teigė turintys vienokį ar kitokį draudimo produktą (kaupiamąjį, investicinį gyvybės draudimą ar draudimą nuo nelaimingų atsitikimų, ligų).
15 proc. – vartojamąją paskolą ar lizingą (prieš metus buvo 20 proc.), 5 proc. – būsto paskolą, o 8 proc. – investicijas į nekilnojamąjį turtą. Į III pakopos pensijų fondus teigė investavę 2 proc. gyventojų, dar 2 proc. – į įmonių akcijas.
Anot V. Cibo, jei prieš metus, prasidėjus ekonominei krizei, turinčių indėlių banke ar santaupų namuose buvo sumažėję (lyginant su 2007 m. pabaiga), tai 2010 m. kovą tokių gyventojų dalis vėl grįžo į buvusią prieš 2 metus.
Pagrindinė priežastis, kodėl nesirenkamos kitos investicinės priemonės – pinigai laikomi nenumatytoms išlaidoms. Tokį atsakymą nurodė 45 proc. iš tų, kurie santaupas laiko namuose ar indėliuose. Prieš metus pagrindinė priežastis buvo per maža santaupų suma (taip atsakė 46 proc. neinvestuojančių), o šiais metais ši priežastis buvo antroje vietoje (35 proc.). 34 proc. neinvestuoja, nes bijo rizikuoti (taip atsakiusių, lyginant su 2009 m., išaugo 10 proc. punktų), 22 proc. nepasitiki finansinėmis institucijomis, o 13 proc. mano, kad neturi pakankamai žinių apie investavimą.
Indėlį priimtiniausiu pinigų taupymo būdu laiko 41 proc. gyventojų, antroje vietoje – santaupų laikymas namuose (26 proc., palyginimui, 2009 m. – 22 proc.). Nuo 21 iki 16 proc. sumažėjo gyventojų, kuriems priimtiniausios yra investicijos į nekilnojamąjį turtą.
Taupymo tikslas – finansinis saugumas
Kaip ir prieš metus Lietuvos gyventojams pats svarbiausias taupymo ir lėšų kaupimo tikslas yra užsitikrinti finansinį saugumą nenumatytiems gyvenimo atvejams. Besitęsiantis ekonominis sunkmetis šį motyvą dar labiau sustiprino, todėl per metus taip atsakančių padaugėjo nuo 49 iki 62 proc.
Kitų gyventojų nurodytų tikslų paminėjimas išliko panašus kaip ir prieš metus: 23 proc. siekia sukaupti lėšų vaikų mokslams, 21 proc. – pensijai ir paveldėtojams, 21 proc. tiesiog nori padidinti turimas pajamas ir turtą. Taip pat 18 proc. siekia sukaupti lėšų automobiliui ar kitos brangioms prekėms, paslaugoms įsigyti, 13 proc. – nekilnojamajam turtui, o 15 proc. siekia išsaugoti nenuvertėjusias turimas lėšas.
