Gvatemalos smegduobė II
2010 metais Gvatemalos sostinėje gegužės 30-ąją staiga atsivėrė 18 metrų pločio ir bemaž trisdešimties įprastinio namo aukštų ilgio karstinė dauba. Ji prarijo trijų aukštų pastatą su mažiausiai šimtu gyventojų.
Įprasta, kad karstinės daubos susidaro dėl povandeninių srovių, kurios iš lėto ėda gruntą. Gvatemalos mieste pastatai statomi iš nelabai tvarių medžiagų, pavyzdžiui, vulkaninės pemzos. Dėl to smegduobei atsivėrus aplinkiniai namai iš karto griūva ir toje vietoje atsidūrusiems žmonėms pabėgti tiesiog neįmanoma.
Geologų teigimu, šios įspūdingos smegduobės atsivėrimą galėjo sukelti pro Centrinę Ameriką praūžusi tropinė audra Agata. Nelaimė įvyko požeminio vandens srautams paplovus kalkakmenio klodus. Tačiau buvo ir manančių, kad nelaimė įvyko dėl apleistų miesto vamzdžių.
Panašūs reiškiniai Gvatemaloje gali kartotis, nes netvarkingi vamzdynai ir toliau plauna vulkaninės kilmės uolienas, virš kurių įsikūręs miestas. Mat Gvatemalos mieste ir anksčiau atsiverdavo smegduobių.
Gvatemalos smegduobė I
2007 metų vasarį atsivėrusioje smegduobėje staiga skradžiai žemės prasmego trys žmonės ir keli namai. Didžiulės įgriuvos, kuri ėmė vertis Gvatemalos sostinės neturtingųjų rajone, gylis siekė net 100 metrų. Ši smegduobė yra visai netoli tos, kuri atsivėrė 2010 metais – jas skiria tik 2 kilometrai.
2007 metų darinys Gvatemalos sostinėje vadinamas smegduobe, nors dėl šios duobės labiausiai kaltos smarkios liūtys, nuošliaužos ir vis toji pati sena ir neprižiūrima lietaus kanalizacijos sistema, kuri paprasčiausiai neatlaiko krūvių. Abejomis smegduobėmis Gvatemaloje, žinoma, niekas nesidžiaugė, tačiau dabar jos pritraukia daug turistų, todėl galima sakyti, kad galbūt net šiek tiek atsiperka. Juk atostogaujantys žmonės mėgsta pamatyti dalykus, kurių jų šalyje nėra. Net jei jie baisoki.
97 metrai nuo Belizo miesto atsivėrusi apvali 305 metrų skersmens ir 123 metrų gylio „Didžioji žydroji skylė“. Įdomu, kad ši smegduobė – po vandeniu (bet nė kiek ne mažiau įspūdinga ir bauginanti).
Povandeninė smegduobė yra šalia itin skaidrios Ambergrio salos Karibų jūroje. Dėl skaidraus vandens Didžioji žydroji skylė – narų ekstremalų traukos centras. Manoma, kad ši smegduobė susiformavo labai seniai, todėl jos priežastys, priešingai nei Gvatemaloje, yra vien geologinės. Žmonės čia savo rankų neprikišo – jie dabar tik grožisi ir stebisi gamtos išdaigomis.
Bereznikų smegduobė
Ši smegduobė jau gana sena – ji vienoje Rusijos vietovių pirmąkart užfiksuota 1986 metais. Tada netoli Bereznikų, kur buvo potašo (kalio karbonato K2CO3) kasykla, vandeniui išplovus pamatines uolienas, staiga įgriuvo žemė. Jei ji būtų plitusi toliau, nesunkiai galėjo „praryti“ ir šalia esančią geležinkelių liniją, ir pastatus, ir druskos fabriką, ir net galbūt gyvenamąjį kvartalą – nes artimiausias vos už kilometro. Bet smegduobė ir taip įspūdinga. Jos ilgis – apie 80 metrų, plotis – apie 40 metrų, gylis – 200 metrų. Nors ji nėra nei didžiausia, nei giliausia, tačiau itin svarbi. Mat nemažai viso pasaulio potašo išgaunama būtent šioje vietovėje, o smegduobė trukdo jį kasti. Kasti, žinoma, galima, tačiau taip rizikuojama vieną dieną smegduobę dar padidinti.
Bimaho smegduobė
Tai vienas labiausiai Bimos (Omane) gyventojus stebinančių gamtos paminklų – beveik vandens parkas po atviru dangumi. Vietiniai gyventojai sako, kad smegduobė atsirado Mėnulio gabalėliui kritus į žemę. Geologai mano, kad 40 metrų pločio, 20 metrų gylio vandens skylė atsirado tiesiog įgriuvus kalkakmeniui.
Bimaho smegduobė atsivėrė vos šeši kilometrai nuo Dibabo kaimo. Vanduo – keistas žalios ir melsvos persiliejantis derinys. Todėl žmonės juokauja, kad smegduobė atrodo kaip milžiniškas unitazas! Dviejų spalvų vanduo atsirado dėl to, kad gėlas vanduo čia susilieja su jūros vandeniu – mat Bimaho skylė susiliečia su vandenynu. Retsykiais čia net galima išvysti iš vandenyno kelią atradusių žuvų.
Mount Gambier
Mount Gambier – antras pagal dydį Pietų Australijos miestas, pasižymintis unikaliu ir keistu kraštovaizdžiu. Čia kaip niekur kitur daug įdomių olų, vulkaninių kraterių, ežerų, kalkakmenių ir paslaptingų požeminių vandenų bei smegduobių ir karstinių daubų. Vandens apsemti urvai ir daubos traukia smalsuolius ir nardytojus. Viena didžiausių įgriuvų – tarsi įgriuvęs sodas, atsiradęs 1886-aisiais. Galiausiai žmonės smegduobėje iš tiesų įveisė sodą – prisodino medžių, pastatė suoliukų. Ką gi, vaizdas tikrai įspūdingas, šioje vietoje įdomu pabuvoti. Aplink esama ir daugiau įgriuvų, kurios taip pat žavi neįprastu grožiu.
Neskęstanti duobė
Neskęstanti duobė – drėgna kalkakmenio duobė Alabamos valstijoje, JAV. Ji atsivėrė 1998-aisiais ir yra praminta „retų rūšių paparčių namais“. Paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje šią smegduobę, kaip vertą dėmesio, už šiek tiek daugiau nei 50 tūkstančių JAV dolerių (dabar maždaug 141 743 litų) įsigijo grupė urvus pamėgusių entuziastų, siekusių šį darinį išsaugoti ateities kartoms.
Tai taip pat 162 metrų gylio kalkakmenio įgriuva . Čia gyvena šikšnosparniai, o savininkai dėl jų praktikuoja specialią politiką, verčiančią lankytojus specialiomis priemonėmis nukenksminti drabužius prieš leidžiantis į smegduobę. Šios procedūros skirtos apsaugoti šikšnosparnius nuo sindromo juokingu pavadinimu – Baltoji nosis. Tai žaibiškai plintanti ir labai pavojinga grybelinė liga, nuo kurios gyvūnėliams pabąla ir ištinsta nosys.
Velnio smegduobė
1867 metais JAV, Teksase, žmonės aptiko 122 metrų gylio skylę žemėje ir pavadino ją Velnio smegduobe. Gal toks velniškas pavadinimas prilipo dėl to, kad vasarą Velnio duobė tampa daugiau kaip keturių milijonų Meksikos buldoginių šikšnosparnių namais. Vakarais jie beveik visi vienu metu palieka urvus ir išskrenda ieškoti maisto. Vaizdas būna toks įspūdingas, kad turistai šį įvykį vertina labiau nei pačią smegduobę, kuri vis dėlto yra unikalus gamtos stebuklas.
Velnio smegduobė – nacionalinė šalies gamtos istorijos vertybė ir yra įtraukta į Nacionalinį natūralaus kraštovaizdžio objektų sąrašą.
Žiemos parko smegduobė
1981-aisiais vieną gegužės dieną palijus Floridoje (JAV) po miesto baseinu atsivėrė didžiulė smegduobė. Nustebusių miestiečių akyse per vieną dieną ji padidėjo iki 98 metrų skersmens ir 27 metrų gylio ir paralyžiavo automobilių eismą, sunaikino gatvės atkarpą ir patį baseiną. O kartu pabaigai dar prigriebė ir dviejų aukštų namą. Laimei, smegduobė vėrėsi visiems matant, todėl žmonės spėjo pasprukti ir išvengta aukų. Vėliau skylė žemėje virto įdomia turistine vieta, kurioje nepaprastai greitai įsikūrė prekeiviai – pardavinėjo balionus, marškinėlius, maistą su pavadinimu „Žiemos parkas“ – būtent taip buvo pavadinta įspūdingoji smegduobė.
Ik-Kilo senotas
Ik-Kilo senotas – to paties pavadinimo archeologiniame parke vos už 3 kilometrų nuo majų šventyklų miesto Čičen Ico Jukatano pusiasalyje, Meksikoje. Žmonės šioje smegduobėje mėgsta maudytis, nardyti arba šiaip maloniai leisti laiką – čia atvykstama net tuoktis! Vadinamame šventajame senote veši augalija, daug žavių krioklių ir krintančio vandens kaskadų. Meksikos smegduobė susidarė lietaus vandeniui išplovus paviršinį klinčių sluoksnį ir susijungus su požeminiais urvais – mat jų čia labai daug. Karstinio tipo ežerėliai paplitę visame pusiasalyje. Beje, majai šias vietas laikė šventomis ir tikėjo, kad smegduobės – vartai į požeminę mirusiųjų karalystę. Kas žino, galbūt jie teisūs?
