Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kaskart prisimename tautos vertybes, dėl kurių protėviams teko sunkiai kovoti. Taip pat galvojame apie dabartį ir ateitį. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė pabrėžia, kad lietuvių kalba bus gyva tol, kol mums ji rūpi. Didžiausios grėsmės lietuvių kalbai, pasak Daivos Vaišnienės, glūdi ne ten, kur viešojoje erdvėje dabar dažnai nurodoma.
„Labai svarbu, kad mokslo, politikos, verslo elitas prisidėtų ir vertintų kalbą. Didesnės grėsmės yra ne tos, kurios yra iškeliamos į viešosios erdvės paviršių, bet tos, kurios tyliai glūdi gilumoje, graužia kalbą iš vidaus. Jeigu lietuvių kalbos nebus moksle, studijose, ši sritis ilgainiui bus lemiama perduodant pozicijas kitai kalbai – greičiausiai anglų, kuri vis labiau įsitvirtina“, - sakė D. Vaišnienė.
Kaltė dėl kenkimo lietuvių kalbai dažnai verčiama naujosioms technologijoms. Daiva Vaišnienė sako, kad tereikia mūsų noro ir sąmoningumo šias technologijas pritaikyti kilniam tikslui – lietuvių kalbai puoselėti. Lietuvos bibliotekininkų draugijos pirmininkė Alina Jaskūnienė neigia mūsų visuomenėje sklandantį mitą, kad visuomenė vis mažiau skaito. Pasak jos, šalies valdžia pro pirštus žiūri į tai, kad bibliotekos negali patenkinti skaitytojų poreikių.
„Ne vienerius metus kalbame apie tai, kad bibliotekoms trūksta lėšų naujoms knygoms pirkti. Po 2009 metų drastiškai sumažinto finansavimo mes taip ir nesugrįžome į tą prieškrizinį lygį“, - sakė A. Jaskūnienė.
Jos teigimu, iš pernai daugiau kaip pusantro šimto Kultūros rėmimo fondui pateiktų skaitymo skatinimo projektų finansuoti buvo vos keturi.
