Aplinkos ministerija planuoja paraginti šalies visuomenę stoti į karą su šiukšlintojais: netrukus bus sukurtas interneto tinklalapis, į kurį kiekvienas Lietuvos gyventojas galės atsiųsti šiukšlių nuotraukų su prierašu, kieno teritorijoje yra šios šiukšlės ar net kas jas išvertė, rašo "Lietuvos žinios".
"Matyt, vien baudų jau nepakanka - reikia viešumo", - svarstė aplinkos ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas. Jis įsitikinęs, jog ši "gėdos lenta" paskatins pasitempti apsileidėlius.
O pasitaisyti būtų kam. Prie vilniečių pamėgtų Balžio, Juodžio, Tapelių ir Antavilių ežerų "Lietuvos žinios" išvydo šiukšlių krūvas. Tušti buteliai, popieriai, vienkartiniai indai ir kitokios atliekos mėtėsi ant kranto, plūduriavo vandenyje. Vienur kitur stovi šiukšlių konteineriai, tačiau jie perpildyti.
Ypač daug šiukšlių paplūdimių pakraščiuose. Nors kabo užrašai, kad laužus kūrenti draudžiama, prie visų mūsų matytų ežerų žiojėjo juodos, atliekų priverstos laužavietės. Prie Tapelių ežero laužavietėje riogsojo ir kepsninė.
Prie Antavilių ežero poilsiautojų stalai ir suolai apkrauti senais maisto likučiais ir tuščiais buteliais - matyt, lėbautojai po pokylio pakyla ir sėda į automobilius, kuriais privažiuoja beveik iki pat vandens.
Bene baisiausi vaizdai poilsiauti sumaniusį vilnietį pasitinka prie Salotės ežero, greta kurio išaugo Pilaitės mikrorajonas. Tiesa, nedidelis paplūdimio plotelis, kurį prižiūri minėtoji bendrovė "Akvalangas", pusėtinai švarus, tačiau pievos, krūmai aplink jį, o ir netolima pamiškė tiesiog skendi šiukšlėse.
Administracinių teisės pažeidimų kodeksas įspėja, kad aplinkos teršimas nepavojingomis atliekomis, jei jų išverčiama iki vieno kubinio metro, užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams - nuo trijų šimtų iki šešių šimtų litų.
Jei šis pažeidimas įvykdomas nacionaliniuose parkuose ar kitose saugomose gamtos teritorijose arba jei atsikratoma daugiau negu vienu kubiniu metru atliekų - baudos padidėja net iki kelių tūkstančių litų.
Tačiau nubaustųjų už šiukšlinimą nebūna daug - prieš darydamas blogą darbą juk kiekvienas apsižvalgo, ar niekas, juo labiau pareigūnas, jo nestebi. Tad gamtos sergėtojų baudos nors ir didelės, tačiau kol kas neveiksmingos.
Gamtosaugininkai bando paveikti ne tik šiukšlintojus, bet ir teritorijų, kuriose yra šiukšlių, savininkus, pirmiausia - savivaldybes. Šalies Atliekų tvarkymo įstatyme nurodoma: "Savivaldybių institucijos organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris nebeegzistuoja, tvarkymą."
Kad ir nelengva, neretai gamtosaugininkams vis dėlto pavyksta savivaldybes priversti iškuopti šiukšles savo valdose - nubaudei kartą kitą, ir savivaldybės klerkas pradeda darbuotis geriau.
Sunkiau pričiupti privačių valdų, kuriose šiukšlinama, savininkus. "Savivaldybė jų sudrausminti beveik negali. Mes net duomenų apie privačių valdų savininkus negauname", - aiškino Trakų rajono savivaldybės ekologas Kęstutis Petkūnas.
