Ūkininkas sako, kad apie šį netoli Veršių kaimo laukuose gulintį didžiulį akmenį jis žinojęs dar vaikystėje. Būta planų jį iškasti ir pervežti prie kolūkio kontoros, tačiau nesėkmingai. Galingais traktoriais pavyko atkasti tik dalį po žeme stūksančio didžiulio riedulio, o pajudinti ar patraukti – ne. Po to keletą dešimtmečių akmuo buvo pamirštas. Ūkininkas prie jo grįžo praėjusią vasarą.
„Kilo liūdesys, kad jis [akmuo – LRT.lt] neparodo savo viso tūrio ir galybės ir šią vasarą po truputį pradėjome kasti. Dabar darbai sustojo, nes vanduo sunkiasi“, – apie atkastą akmenį kalbėjo ūkininkas Alvydas Malinauskas.
Iš vandens kyšo tik dalis akmens – daugiau nei penki metrai. Riedulio apimtis – per 15 metrų. Šis ūkininko radinys sudomino ir Žagarės regioninio parko direkciją. Ji ketina akmenį milžiną įtraukti į lankomų objektų sąrašą.
„Kreipsimės į saugomų teritorijų tarnybą dėl šio akmens statuso. Taip pat kreipsimės į geologijos tarnybą, kad būtų atlikti tikslūs matavimai, nustatyta, kiek jis vertingas ir reikšmingas Lietuvos geologijai ir gamtai“, –aiškino Žagarės regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.
Didžiausiu mūsų šalies akmeniu laikomas daugiau nei 13 metrų ilgio ir pusaštunto metro pločio Barstyčių akmuo. Antroje vietoje – Puntukas. Toliau – Kriaučiaus akmuo, Morkaus, Šilalės ir Vištyčio rieduliai, kurių ilgis svyruoja nuo pusaštunto iki bemaž septynių metrų.
