„Man 32-eji. Esu priklausomas bent nuo trijų psichoaktyvių medžiagų. Ši tema man labai aktuali – praėjusią vasarą mirė mano kolegė nuo legaliai prieinamų medicininių preparatų jų perdozavusi. Esu linkęs tikėti, kad pokyčiai įvyksta pirmiausia pripažįstant klaidas. Man atrodo, kad dauguma žmonių galėtų sutikti su tuo, kad jie yra nuo kažko priklausomi“, – diskusijoje apie psichoaktyvias medžiagas pasakojo Vitalijus Pozyriovas-Vaiperis, nurodydamas, kad yra priklausomas nuo cukraus, kofeino ir kanabioidų. Vėliau Vaiperis pridūrė, kad savo priklausomybes jis valdo, kiek sunkiau sekasi su cukrumi.
Atsisakė alkoholio
Vaiperis prisimena, kad dar prieš dvejus metus jis nesaikingai vartojo ir alkoholį. Kaip sako muzikantas, jo santykis su alkoholiu būdavo „ėjimas iki galo“, kas dažnai turėdavo liūdnų pasekmių.
„Scena buvo iššūkis, jaudulys nuolat mane lydėjo, kažkuriuo metu alkoholis tapo neatsiejama viso to dalimi. Aš nemokėjau kultūringai išgerti: viskas vykdavo iki galo su įvairiomis pasekmėmis. Kartą po vakarėlio Kaune atsidūriau prie draugo namų visiškai neatsimindamas, kur jo durys. Jis atsibudo, parvilko mane namo, vėliau išleido įsodinęs į autobusą, nes man reikėjo į Vilnių. Po to ilgą laiką nesišnekėjom – buvo kažkaip nesmagu dėl tos situacijas.
Problema yra ta, kad esu silpnavalis, ir tai man reikėjo sau pačiam prisipažinti. Kai tai padariau, alkoholio atsisakyti nebuvo labai sunku – be to, esu linkęs į kraštutinumus“, – nurodė muzikos prodiuseris.
Vaiperis pažymi, kad Lietuvoje yra labai stipri alkoholio vartojimo kultūra – viskas prasideda nuo jaunystės ir netgi vaikystės, kuomet vaikams perkamas vaikiškas šampanas. „Aš alkoholio negeriu bent dvejus metus, bet esu priklausomas nuo kofeino. Jaučiu to pašalinį poveikį – man dažnai dreba rankos ir prakaituoja delnai. Esu įsitikinęs, kad alkoholio ir likusių narkotinių medžiagų atskyrimas yra didžiausia klaida“, – sakė pašnekovas.
Pasak jo, pirmiausia reikėtų šnekėtis su vaikais, su rizikos grupe, įsiklausyti į jaunimą, ko jiems reikia iš tikro, nes dabar tai, anot Vaiperio, nėra daroma.
Jautėsi kaip raupsuotasis
„Insanity“ judėjimo Lietuvoje pradininkas ir treniruočių instruktorius Ignas Bakėjus alkoholio atsisakė prieš 11 metų. Į kraštutinumus linkęs vyras sakė nutaręs grįžti į normalų gyvenimą – į tą laikotarpį kai buvo dvylikos ir sutraukė pirmąjį savo dūmą. „Supratau, kad manęs tėvai to nemokė ir man pats laikas grįžti atgal, nes supratau, kad tai (svaigalai – red.) yra ne mano. Gerai dar, kad man šeimoje įskiepijo baimę dėl narkotikų – du kartus žolę patraukiau, o paskui net rankų į tą pusę netiesdavau.
Kartą, kai dar rūkiau ir gėriau, savo žmonai pasakiau: Simute, negražiai tu atrodai, kai trauki cigaretę. Ji man atsako: pats geri ir rūkai, ką tu mane mokai. Tada aš supratau, ką turiu daryti“, – pasakojo I. Bakėjus.
Į kraštutinumus linkęs vyras sako, kad tuomet, kai metė gerti, draugų tarpe jis iš pradžių jautėsi lyg raupsuotasis.
„Kai aš atsisakiau alkoholio, manęs draugai nepripažino, visi keistai žiūrėjo, sakė man, kad aš keistas. Tada aš pagalvojau: aš sportuoju, negeriu, nerūkau, myliu savo žmoną – ir aš keistas? Ne, tai jūs keisti. Aš esu normalus, ir turiu jums tą įrodinėti? Baikit juokus“, – sako I. Bakėjus.
Sunku atpažinti
Vilniaus Respublikinės universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras nurodė, kad tos medžiagos (vaistai, alkoholis ar narkotikai), kurios keičia žmogaus elgesį, jo nuotaiką, patenka į psichoaktyvių medžiagų sąvoką. Pasak pašnekovo, jų pasirinkimas 21 a. kokybiškai pasikeitė.
„Anksčiau su psichoaktyviomis medžiagomis viskas buvo labai aišku: buvo heroinas ir kanapės. Bet kuris žmogus, padirbęs mano centre, per pusmetį išmokdavo tas medžiagas atskirti, diagnostika nesudarė jokių problemų. Dabar psichoaktyvios medžiagos nebeturi specifikos, aš pats jų nebeatskiriu. Tų medžiagų , kurios buvo 20 a., nebėra.
Naujosios psichoaktyvios medžiagos rinkoje atsiranda baisiais greičiais ir jos kokybiškai labai skiriasi nuo savo pirmtakių. Jos ištrynė ribas tarp stimuliatorių ir haliucinogenų – tai yra kokteilis, kurio identifikuoti negalime“, – nurodo R. Badaras.
Toksikologas pažymi ir tai, kad sunku yra atpažinti narkotikus vartojantį žmogų, nes jis atrodo lygiai taip pat kaip ir nevartojantis, tik elgiasi kitaip.
„Žiūrėdamas į aštuonerius metus narkotikus vartojančio žmogaus akis nieko nematau – negaliu to atpažinti. Visgi žmonės, suvartoję didelį kiekį šitų naujųjų narkotikų, ima elgtis visiškai kvailai. Senieji narkotikai žmogaus nevertė elgtis kvailai. Šie elgiasi kvailai, yra pavojingi sau ir aplinkiniams, o tas vartojimas gali sukelti mirtį“, – teigia pašnekovas.
Europos Narkotikų ir narkotikų priklausomybės stebėsenos centras (EMCDDA), pažymi R. Badaras, 2013 m. registravo 81 naujas psichologiškai aktyvias medžiagas, o 2014 – jau 101, ir nėra ženklų, kad jų mažėtų.
2014 m. duomenimis, kokainas sudaro 2 proc., sintetiniai narkotikai – 21 proc. hašišas – 2 proc. , o sintetiniai kanabinoidai – 5 proc. narkotikų rinkos Lietuvoje.
Diskusija apie psichoaktyvias medžiagas buvo organizuota įgyvendinant Norvegijos finansinio mechanizmo paramos lėšomis finansuojamą projektą.
