Jau trečius metus iš eilės vykdomas projektas “Didysis žygis po Baltijos šalis” ir vėl siūlo aplankyti 30 turistinių objektų, po 10 kiekvienoje Baltijos valstybėje. Dalyviams tereikia bet kuriame Lietuvos, Latvijos ar Estijos turizmo informacijos centre įsigyti nemokamą Žygio lankstinuką su žemėlapiu ir jame pažymėtais bei aprašytais visais Žygio objektais, prisiregistruoti internetinėje Žygio svetainėje www.greatbaltic.eu ir iki spalio 31 d. juos apkeliauti. Kviečiame susipažinti su Latvijos siūlomomis turistinėmis vietomis.
Pradėję kelionę nuo Agluonos, Bauskės ar Skrundos, per keletą dienų ratu apvažiuosite visus Žygyje dalyvaujančius Latvijos objektus. Netoli Lietuvos ir Latvijos sienos esanti Bauskė gali pasigirti vaizdinga gamta, nes įsikūrusi ant kalvos tarp Mūšos ir Mėmelio upių. Didžiojo žygio objektas Bauskėje – Bauskės pilis, kurioje šiemet atidaryta speciali ekspozicija “Kuršių kunigaikštystės aprėdai ir raštai”. Po pilį lankytojus vedžioja “gyvas eksponatas” – pagal visas taisykles ir pavyzdžius pasiūtais kunigaikštytės drabužiais pasipuošusi gidė, kuri pademonstruos, kaip anksčiau rengdavo kilmingas damas ir kiek aprėdų vieną ant kito suklodavo. Damų drabužiai sverdavo apie tris dešimtis kilogramų, jais apsirengus judėti buvo itin sunku. Suvaržyti judesiai padėdavo atrodyti rafinuotoms ir manieringoms, o nuo pudros ir nuovargio pabalusi oda išduodavo aukštą kilmę.
Iš Bauskės galite sukti į Jelgavos “Kalėdų mūšių” muziejų. Šie mūšiai pagal senąjį rusų kalendorių vyko nuo 1916 m. gruodžio 23 dienos, todėl ir vadinami kalėdiniais. Tai buvo didžiausia Rusijos Armijos vykdyta karinė operacija Rygos fronte. Lauke šalia muziejaus pastato išlikę apkasai, bunkeriai ir sustiprinimai, ekspozicijose išvysite iš Tirelpurvs pelkės ištrauktų nuotraukų, mūšio planų ir kitų kareiviams priklausiusių daiktų. Muziejaus vadybininkas Dagnis Dedumietis aprodys visus įtvirtinimus ir papasakos įdomių faktų iš mūšio istorijos. Muziejuje veikia I ir II P.K bei Vokiečių ir Sovietų okupacijos metų ekspozicijos.
Kuldygos rajone, netoli Skrundos, įsikūręs vienintelis Latvijoje Pieno muziejus. Jame galima ne tik pasmaguriauti pieno produktų, susipažinti su Latvijos pieno istorija, bet ir sužinoti, kad kadaise čia gamintą grietinėlę Anglijos Karalienė Motina paskelbė geriausia Europoje. Net dovaną pieninei atsiuntė už tokį nepriekaištingą pieno perdirbimą! Išvysite ir šiai grietinėlei supilti naudotos skardinės dėžutės pavyzdį. Jei kas jau nebežino, kaip rankomis pamelžti karvę ir sumušti sviestą, muziejaus šeimininkė Lana Kalveniece tai parodys, o paskui viską galėsite išbandyti patys. Muziejus įsikūręs senoviniame Kalno dvare (Kalna muiža).
Pajūrio mieste Ventspilyje Didžiojo žygio dalyvių laukia Šaurės kuršių amatų centras. Atkurtose XIX a. dirbtuvėse lankytojai susipažins su keramikos ir audimo amatais, name įrengtos klasės seminarams ir mokymams. Pasakotoja save vadinanti Amatų namų šeimininkė Liga Reiterė parodys kelias pastate veikiančias amatininkų dirbtuves, amatininkų kūrinių ir suvenyrų saloną, XIX a. mokyklos klasę ir parodų salę. Pastatas, kuriame atidaryti Amatų namai, kadaise buvo pastatytas mokyklai ir yra seniausias iš visų Ventspilio pastatų. Mokyklos klasėje pasakotoja Liga Reiterė tampa itin griežta, nes čia jos darbas - pavaizduoti XIX a. mokytoją, kad sėdintieji klasėje savo kailiu patirtų, kaip prieš porą amžių buvo auklėjami mokiniai. Išmoksite kreida taisyklingai išraityti latviškus arba rusiškus žodžius juodose lentelėse. Jei tamsu, pasišviesite žibaline lempa. Jei Ligai nepaklūsite, teks klausytis priekaištų, o netinkamai besielgiantys bus paklupdyti ant žirnių veidu į sieną.
Po tokios kankinančios patirties galėsite atsipalaiduoti ir pasistiprinti Ventspilyje esančioje Livonijos Ordino pilyje, kurioje atidarytas latviškų patiekalų restoranas “Melnais sivens” (“Juodas paršiukas”). Pilies patalpose veikia ir Ventspilio muziejus, laikomas moderniausiu visame Pabaltijyje.
Jei Ventspilio Amatų namus spėjote aplankyti vakare, kitą rytą jau galite šauti Jūrmalos link. Jos centre Majori įsikūręs muziejus, skirtas Jūrmalos ir Kemerio kurortų istorijai iki XX a., jame sukaupta didžiausia Latvijoje maudymosi kostiumų kolekcija. Be maudymosi kostiumų, Jūros muziejuje eksponuojami ir narų po vandeniu surasti daiktai iš nuskendusių laivų bei laivų nuolaužos. Čia galima rasti kadaise jūroje palaidotų senovinių alaus ir vyno butelių, namų apyvokos reikmenų, senovinių narų aprangos dalių, šukų, varpų, didžiulių aprūdijusių vinių ir net įspūdingo dydžio povandeninę miną. Jei retro stiliaus maudymosi kostiumų modeliai labai patiks, muziejaus gidė Inga Sarma siūlo panašių įsigyti muziejaus parduotuvėje.
Kitas pakeliui esantis Didžiojo žygio objektas – Siguldos nuotykių parkas, siūlantis daug aktyvių pramogų. Jame įrengta beveik pusės kilometro ilgio tobogano trasa, kurioje galima išvystyti greitį iki 40 km per valandą. Drąsiausiems lankytojams patiks išbandyti pašėlusiu greičiu aukštyn šaunantį katapultą. “Paskraidyti” nusprendęs asmuo pritvirtinamas dviem guminėmis virvėmis prie ilgų stulpų, virvės įtempamos, ir “skraiduolis” iššaunamas viršun. Galima pasismaginti ir kitaip: pasivažinėti dviračiais lynu iš medžio į medį dešimties metrų aukštyje, palaipioti tarp medžių ištiestomis virvėmis, tinklais, tilteliais, sūpynėmis, judančiomis kaladėlėmis ar kopėčiomis. Jei sugalvosite čia pernakvoti, kitoje keliuko pusėje įsikūręs “Makars” kempingas. Tačiau jei puoselėjate viltį visas Latvijos grožybes aplėkti per tris dienas, verčiau keliaukite toliau.
Nulipę nuo katapulto ar nusileidę iš medžių lapijos pasijusite tikrai pavargę, tad nieko nelaukę traukite Cėsių link. Kelionė ilgai netruks, nes Cėsių miestelis visai arti Siguldos. Čia galite pasistiprinti, susirasti nakvynę nakčiai ir sukaupę dar šiek tiek jėgų leistis į sutemų ekskursiją Cėsių pilyje. Gal išvysite ir vaiduoklių... Šį Didžiojo žygio objektą galite aplankyti ir dienos metu, bet vakaro prieblandoje jis atrodo dar įspūdingiau. Ar dieną, ar naktį, kelią teks pasišviesti žibintais, nes elektros lempučių pilyje nėra. Dėl žibintų nesirūpinkite – juos gausite įeidami į pilį. Pilies patvoryje po medžiu ilsisi po sovietmečio nuversta Lenino skulptūra. Jaukiame, sutvarkytame ir gėlėmis apsodintame Cėsių miestelyje smagu pasivaikščioti senamiesčio gatvėmis ir pasėdėti skulptūrų parke. Susipažinimui su šiuo nuotaikingu miesteliu prireiks bent poros valandų.
Trečiąją kelionės dieną pradėkite dar vienos pilaitės lankymu – užsukite į naujai restauruotą ir dar restauruojamą Vecgulbenės dvarą prie Gulbenės miestelio. Jis pastatytas XVIII a. viduryje Livonijos Ordino pilies vietoje. Dvaro kompleksui priklauso keletas pastatų ir didžiulis parkas. Arenos namu vadinamoje pilaitėje sikūręs muziejus, viešbutis su SPA kompleksu ir restoranu, o gražiausiu Latvijos Renesanso pastatu laikoma Baltoji pilis vis dar restauruojama. Aplinkui išsimėtę keletas kitų dvaro pastatų, arklidės, avių tvartas, tolumoje šmėžuoja meilės kalnas su skulptūromis, o visus juos supa vaizdingas parkas.
Iš Gulbenės galite sukti Rezeknės link, kur Jaungailumi kaime menininkas Peteris Gailums savo sodyboje atidarė keramikos dirbtuves. Autobusų stotelė prie Peterio namo irgi pavadinta jo vardu – “Gailumi”. Šis menininkas latviams geriausiai pažįstamas iš jo gaminamų suvenyrų “varnelių” ir dailiai dekoruotų keraminių indų. Varnelės nepigios – vidutinio dydžio suvenyras kainuoja apie 100 litų. Peteris Gailums mielai pademonstruos, kaip minko molį, žiedžia puodus ir net nusives į krosnį parodyti, kaip vėliau kaitinami baigti dirbiniai. Dirbtuvės lankytojai gali ir patys pasidaryti suvenyrą atminčiai.
Pas Peterį dosniai pamaitinsite debesis uodų, tad gal ir patys išalksite, tačiau pietauti verčiau traukite į Agluoną. Agluonos duonos muziejuje lankytojams siūloma pramoga su sočiomis latgališkomis vaišėmis. Vos įžengus į trobą pasitinka šviežiai keptos duonos kvapas ir jo gaubiama tautiniais drabužiais apsirėdžiusi tetulė. Per valandėlę ji pripasakos įdomybių iš Latgalos duonos istorijos, pavaišins tešla, žolelių arbata, įpils naminukės ir dar duos užkąsti duonos rieke. Čia – tinkamiausia vieta paragauti Latgalos krašto patiekalų. Duonos minkymo ir kepimo procesą galėsite stebėti pro stiklus: baltas it miltuose išmaudytas tešlos maišytojas ir dvi putlutės minkytojos sparčiai it varžybose vieną po kitos guldo eiles bandelių, o liže mojuodama vienintelė kepėja vos spėja lakstyti į krosnį ir atgal. Šviežiai keptos duonos, bandelių ir kitų kepinių galite įsigyti muziejaus parduotuvėlėje – bus puikios lauktuvės namiškiams ir draugams.
Tikslius Didžiojo Baltijos žygio objektų adresus, darbo grafikus, bilietų kainas ir internetinių svetainių adresus rasite www.greatbaltic.eu arba Žygio bukletuose, kuriuos galite nemokamai pasiimti Lietuvos, Latvijos ir Estijos turizmo centruose.
Pagrindinis projekto prizas, į kurį galės pretenduoti apkeliavusieji bent 8 nurodytus objektus savo šalyje ir po 6 kiekvienoje iš kaimyninių šalių - pasirinktas skrydis nauju kompanijos "AirBaltic" maršrutu ir savaitgalis keturių žvaigždučių viešbutyje dviems asmenims. Kiekviena iš Baltijos šalių įteiks ir savo prizą - skrydį dviems pasirinktu maršrutu į bet kurią Baltijos sostinę ir dvi naktis viešbutyje. Be šių prizų, galima laimėti ir papildomų – romantiškus savaitgalius pilyje, skrydžius oro balionu ar SPA procedūras.
