Automobilinis katalizatorius mažina tokių kenksmingų cheminių medžiagų, kaip anglies monoksido (CO), angliavandenilio (HC), azoto oksido (NOx), kiekį, išmetamą į aplinką. Katalizatorius suaktyvina oksidaciją ir (ar) deoksidaciją, dėl kurių šios kenksmingos medžiagos virsta anglies dvideginiu (CO2), vandeniu (H2O), azotu (N2), ir taip kenksmingų išmetamų dujų kiekis sumažėja iki minimumo.
Techninių apžiūrų asociacijos ,,Transeksta“ atstovas spaudai Renaldas Gabartas išplatino pranešimą šia tema:
Ko gero net beviltiškiausiai per chemijos pamokas atrodę vaikėzai, kuriems smegenų pakanka tik tokiems darbams, už kuriuos Baudžiamasis kodeksas numato keleto metų viešnagę cypėje, puikiai žino kas yra platina (Pt), paladis (Pd) bei rodis (Rh) ir kur šių tauriųjų metalų gauti. Tereikia nusižiūrėti nuošaliau stovintį automobilį, palįsti po juo ir išpjauti katalizatorių. Viso labo du pjūviai specialiai vamzdžiams raikyti skirtu reguliuojamu grandininiu pjūklu ir, priklausomai nuo to, kokios markės bei modelio ratuotis tapo auka, po keleto minučių ilgapirščių pelnas gali siekti nuo 50 iki 100, po kai kuriais atvejais – net 400 eurų.
Tokio pobūdžio nusikaltimus narstantys policijos pareigūnai teigia, kad katalizatorių vagysčių idėja buvo importuota iš Amerikos. Tenykščių nusikaltėlių akiratyje šios detalės atsidūrė apytiksliai 2008-2009 metais įvertinus kiek laiko operacija užtrunka ir kiek pelno generuoja. Įsisukus į nesaugomą aikštelę per keletą tamsos valandų be didesnio vargo gali iškastruoti keletą dešimčių automobilių. Pridavus juos antrinių žaliavų perdirbėjams susišluojama gražaus pinigo. Kiek tiksliai priklauso nuo tauriųjų metalų kainų pasaulio biržose.
Šiuos dalykus perpratę mūsiškiai sukčiai kibo į darbą ne tik apvaginėdami pavienius automobilius, bet ir imdamiesi kur kas platesnio masto veiklos: katalizatoriai būdavo išpjaustomi net nenukėlus nuo autovežių, pakeliui iš Europos į Lietuvą, arba automobilių turgaviečių prieigose esančiuose dirbtuvėse. Patys įžūliausi vagys Lietuvoje net įsigudrindavo išsinuomoti mašiną, išpjauti jos katalizatorių, vietoje jo įstatyti paprastą metalinį bakelį ir lyg niekur nieko grąžinti mašiną į nuomos punktą.
Ilgą laiką tokie išpuoliai viso labo sugadindavo nuotaiką: nuostolis buvo santykinai nedidelis, nes automobilis ir be katalizatoriaus važiuodavo be didesnių problemų. Kreiptis į policiją nebuvo ir, kaip bebūtų gaila, nėra prasmės, nes šios detalės vagystė oficialiai laikoma smulkmena. Formaliai sučiupti ilgapirščiai rizikuoja būti nubausti laisvės atėmimu iki trejų metų, tačiau praktiškai teismai tokių sankcijų netaiko ir paprastai apsiriboja skirdami baudas ar viešuosius darbus.
Kokį mąstą yra įgavę žaidimai su katalizatoriais gana gerai iliustruoja faktas, kad vien „EMP Recycling“, besiverčianti antrinių žaliavų perdirbimu (analogiška veikla Lietuvoje užsiima apie 50 įmonių), per metus surenka nuo 60 iki 70 tonų katalizatorių. Šios bendrovės vadovo Almonto Kybarto skaičiavimais, kasmet šalyje išardymui pristatoma maždaug 200 tūkst. automobilių, kurių katalizatoriai keliauja į perdirbimo liniją. Tas pats nutinka bemaž su visais eksportui į Uzbekistaną, Turkmėnistaną, Kazachstaną, Rusiją ar Baltarusiją skirtais automobiliais. Tai daroma pačių pirkėjų prašymu, mat šiose šalyse parduodami ne itin kokybiški degalai, todėl katalizatorius greitai užsikimštų (beje, net variklį girdant kokybiškais degalais įveikus 150–200 tūkst. km katalizatorius užsiteršia, todėl turėtų būti keičiamas).
Ir dar viena bjauri tiesa: A. Kybartas spėja, kad per vagystes išpjaunamas katalizatorių kiekis yra juokingai mažas, palyginti su tuo, kiek jų pašalinama automobilių servisuose. Kaip jau sakėme, po tokio akibrokšto mašina skleidžia įprastą garsą, variklis veikia, dūmai nerūksta, todėl kad turi brangią problemą automobilio savininkas sužino tik apsilankęs techninės apžiūros (TA) centre.
Pasikeitus teisės aktams nuo 2013-ųjų pradėta reikalauti, jog visi automobiliai, gimę su katalizatoriais, privalo juos turėti. Kitaip tariant, norint gauti teigiamą TA kontrolierių išvadą, būtina vietoj išpjautojo įmontuoti naują. Tokia procedūra, priklausomai nuo automobilio markės ir modelio, gali atsieiti nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių eurų. Komentuodamas šią situaciją bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vėlavičius pripažino, kad nors visoje Europoje galioja kategoriškas reikalavimas eksploatuoti automobilius tik su veikiančiais katalizatoriais, galimybės apgauti TA kontrolierius egzistuoja.
„Ar katalizatorius yra numatytoje vietoje ir ar efektyviai atlieka savo funkciją tikrinama tik vizualiai apžiūrint automobilio išmetimo sistemą bei matuojant išmetamųjų dujų parametrus. Tačiau šiuo metu naudojama įranga leidžia fiksuoti ne visus teršalų emisijos ingredientus – jei variklis techniškai tvarkingas, katalizatoriaus netekusios senesnės kartos transporto priemonės išmetamosiose dujose CO kiekis gali tilpti į normas. Pro duslintuvą į aplinką sklis pusė Mendelejevo lentelėje esančių medžiagų, bet tai nebus pamatuojama ir atitinkamai įvertinama, – sakė R. Vėlavičius. – Todėl kol kas TA centrų kontrolieriai dėl katalizatoriaus neturės jokių pastabų dviem atvejais: jei transporto priemonė „gimė“ jo neturėdama arba Lietuvoje automobilis pirmą kartą į TA centrą atvyko anksčiau 2013-ųjų kovo 1 dienos. Visais kitais atvejais automobiliai „išoperuotais“ katalizatoriais bus laikomi turinčiais „didelių trūkumų“, todėl negauna techninės apžiūros kortelės“.
Teoriškai išspręsti katalizatoriaus problemą nėra sunku. Paaiškėjus, kad jo automobilyje nėra arba katalizatorius tinkamai neveikia, pakanka sumontuoti naują. Šią detalę įsigyti galima tiek oficialiose gamintojų atstovybėse, tiek specializuotose detalių parduotuvėse ar servisuose atsarginį-keičiamą katalizatorių. Vienintelis reikalavimas –jis privalo būti sertifikuotas konkrečiam automobiliui.
Kadangi ant katalizatoriaus bakelio gamintojas visuomet deda EU sertifikavimo žymas, jokių papildomų dokumentų, techninės apžiūros metu pateikti nereikia.
Be to, katalizatoriaus (tiksliau katalizinio konverterio) negalima išpjauti ir įvirinti – jis keičiamas tik per išardomųjų sujungimų vietas.
Taip pat reiktų atkreipti dėmesį, kad kiekvienas automobilių gamintojas kiekvienam konkrečiam modeliui pritaiko specialiai jam sukonstruotus katalizatorius. Skirtingus katalizatorius turi netgi to paties modelio skirtingos versijos su didesnio ar mažesnio darbinio tūrio varikliais.
Kaip optimaliai išspręsti katalizatoriaus atstatymo galvosūkį, išvengti vizito į oficialios automobilio gamintojo atstovybės servisą bei firminės detalės pirkimo? Bendrovės „Diezas“ vadybininkai, atsakydami į šiuos klausimus teigė, kad į senesnius nei 2013 metų laidos modelius be jokių apribojimų galima montuoti universalius katalizatorius. Į visus registruotus vėliau reikia dėti arba originalius katalizatorius, arba gaminti naujus.
„Pastarąją alternatyvą dažniausiai renkasi Toyota savininkai, nes naujas japoniškas, tarkim dyzelinio Avensis modelio katalizatorius kainuoja virš 1000 eurų, o mes pagaminame ir už 220 eurų, turintį visas reikiamas sertifikavimo žymas“, – teigė „Diezas“ atstovas Ruslanas Romanovas.
Kad artimiausioje ateityje apie šiuos dalykus bus daug diskutuojama, leidžia spėti vėl pasigirdę siūlymai įvesti visuotinį automobilio mokestį. Jo tarifas, kaip ir visame civilizuotame pasaulyje, greičiausiai būtų susietas su tarša. Todėl patobulinus išmetamųjų dujų matavimo procedūras, nuo to kokie dūmai virsta iš duslintuvo, priklausytų kaip plačiai tektų atverti piniginę ar kiek sutaupyti pavyktų mašinos šeimininkams.
1 kg katalizatoriaus supirkimo kainos svyruoja nuo 20 iki 150 eurų.
