„Jeigu turėtume galimybę, apsitvertume nuo svečių iš Kauno ir Panevėžio“, - yra prisipažinęs Kėdainių rajono kriminalinės policijos vadovas. „Mes apsitvertume nuo vilniečių ir kauniečių“, - kolegai antrino Kaišiadorių rajono kriminalistų vadas. Viena namų arešto, neseniai skirto Kauno mafijos veteranams priskiriamo Kuko sūnui, kuris savo teistumais jau pralenkė tėvą, sąlygų taip ir skambėjo: „Nesilankyti Kėdainiuose.“
Kaip jau rašė „Lietuvos žinios“, 18 metų Mindaugui Žemaičiui ir trims taip pat Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos (ONTT) akiratyje atsidūrusiems jo draugams pateikti įtarimai dėl savavaldžiavimo. Jie buvo sulaikyti per bendrą Kėdainių rajono ir Kauno policijos operaciją po išpuolio, surengto vieną vasario vakarą pačiame Kėdainių centre esančioje degalinėje. Jos kameros įamžino ir šūvius, nuaidėjusius reikalaujant, kad vienas vietinis verslininkas grąžintų skolą.
Kėdainius okupavo Panevėžys
Įtariamieji buvo suimti, bet po 20 parų paleisti. Tačiau bylą tiriantis Kėdainių rajono kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininko pavaduotojas Saulius Rosteika įsitikinęs, kad ji tikrai pasieks teismą. Įtariamiesiems uždrausta bendrauti su kai kuriais kėdainiškiais. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, ginkluoti svečiai iš Kauno šioje istorijoje atliko tradicinį vienos konflikto šalies (meistro, kuriam verslininkas atsisakė mokėti už nekokybiškai atliktą automobilio remontą) „stogo“ vaidmenį.
„Pastaruoju metu kauniečiai pas mus daro tik smurtinius nusikaltimus, - LŽ pasakojo S.Rosteika. - Tiesa, jie retoki - vienas kitas per metus, tačiau lydimi nemažo rezonanso. Garsiausias išpuolis prieš įvykį degalinėje buvo Labūnavos parduotuvės apiplėšimas. Jis sietas su Kauno „Daktarų“ grupės „torpedomis“.
Tačiau dar didesnį galvos skausmą, anot pašnekovo, pareigūnams kelia kito gretimo didmiesčio - Panevėžio - atstovai. Su jų vizitais siejama dauguma pastaruoju metu Kėdainiuose registruojamų vagysčių iš butų, ypač įsikūrusių pirmuose aukštuose ir turinčių plastikinius langus. Miklus šių langų atidarymas - tipiškas, kaip manoma, po visą šalį klajojančių Panevėžio ilgapirščių braižas. Tai patvirtino ir įtariamųjų sulaikymas. Vien šiemet Kėdainiuose užregistruota apie 20 tokių vagysčių.
Išsigando „tulpinių“ likimo?
Kėdainių policijos rūpesčiai paskatino pasidomėti, kaip šiandien gyvena kiti miestai ir miesteliai, įsikūrę kriminaliniame Kauno pavėsyje.
„Pastaruoju metu ilgapirščių iš Kauno sulaukiame rečiau, - LŽ tikino Jonavos rajono kriminalinės policijos viršininkas Petras Kliokmanas. - Nors visai neseniai su jais buvo siejamos pas mus vykdytos vadinamosios žaibiškos vagystės. Sulaikius vieną tokią gaują, atskleista nemažai ir Kaune padarytų panašių nusikaltimų. Anksčiau Kauno „berniukai“ mūsų apylinkėse vogė ir automobilius, bet prieš kelerius metus vienas jų pateko į pasalą ir buvo peršautas. Taigi dabar į Jonavą dažniau užsuka Panevėžio mašinvagiai. Tačiau Kauno ilgapirščiai įjunko į mūsų sodininkų bendrijas. Ne vieną naktį teko tykoti pasaloje, bet pavyko juos sulaikyti. Paaiškėjo, kad šie asmenys vagiliavo beveik visoje apskrityje: Kauno rajone jiems inkriminuojama apie 200 tokių nusikaltimų, Kaišiadoryse - maždaug 70, pas mus - apie 50...“
Jonavos kriminalistų vadovas irgi labiau linkęs skųstis panevėžiečiais. P.Kliokmano versija - jie pasklido po šalį, kai Kriminalinės policijos biuro pareigūnai Panevėžyje pradėjo tirti rezonansinius „tulpinių“ nusikaltimus.
Slegianti greitkelio kaimynystė
Raseinių, kurie taip pat kenčia nuo panevėžiečių invazijos, kriminalinės policijos vadovas Arvydas Gustaitis šios problemos atsiradimą sieja su nauju keliu, prieš porą metų nutiestu iš Raseinių į Panevėžį. Nuo tada Raseiniuose pradėtos registruoti su panevėžiečiais siejamos automobilių vagystės ir įsilaužimai į butus. Iki tol daugiau problemų keldavo kauniečiai.
„Pas mus turbūt jau nebeliko kriminalines Kauno „įžymybes“ dominančių objektų, - svarstė A.Gustaitis. - Gal treji ketveri metai Raseiniuose neužregistruotas nė vienas turto prievartavimo atvejis. Dabar viena opiausių problemų - degalų vagystės iš vilkikų. Per mūsų rajoną driekiasi daugiau kaip 60 pagrindinio šalies greitkelio Vilnius-Klaipėda kilometrų. Šiame ruože - net 18 aikštelių, kuriose sustoja pailsėti vilkikų vairuotojai. Mūsų prielaidomis, apie 40 proc. jose registruojamų vagysčių įvykdo atvykėliai iš kitur, tiek iš Žemaitijos, tiek iš Aukštaitijos.“
Kad 99,9 proc. dyzelino vagysčių - pro šalį važiuojančių ilgapirščių darbas, įsitikinęs ir Kaišiadorių rajono, įsikūrusio prie greitkelio Vilnius-Kaunas, kriminalinės policijos viršininkas Vytautas Pociūnas. Jis linkęs svaidyti žaibus tiek į kauniečius, tiek į vilniečius. V.Pociūnas taip pat tvirtino, kad Kaišiadoryse reketininkų nebėra: „Dirbu čia tik nuo spalio, tačiau su jokiomis organizuoto nusikalstamumo problemomis dar neteko susidurti.“
Kurorte nėra reketo?
Prienų rajono kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininkas Egidijus Alšauskas irgi LŽ tikino, jog neatsimena, kada matė savo valdose Kauno kriminalines „įžymybes“. „Pas mus daugiau užklysta „pilkosios“ Kauno nusikalstamo pasaulio masės atstovų, - teigė pašnekovas. - Pavyzdžiui, pernai po 3 savaičių intensyvaus darbo sulaikėme kauniečių - vagių iš butų - gaują. Paaiškėjo, kad ji darbavosi ir Jonavoje, Kaišiadoryse, Kėdainiuose, Raseiniuose.“
Pasak E.Alšausko, tolėliau nuo pasienio įsikūrusiame Prienų mieste, kuriame nėra jokių išskirtinių objektų, o gyventojai nesiverčia kontrabanda, turto prievartavimas - turbūt jau išgyvendintas reiškinys.
Kad pas juos taip pat nėra verslininkų, kuriuos būtų galima reketuoti, LŽ tvirtino ir Kauno pašonėje esančio kurortinio Birštono kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo poskyrio viršininkas Vytautas Aliuškevičius. Tačiau pareigūnas neslėpė, jog Birštone opi automobilių vagysčių problema. Pavyzdžiui, pernai pavogti penki vietos sanatorijose poilsiavusių Vokietijos piliečių automobiliai. Pavyko rasti tik vieną, bet tai nepadėjo atsakyti į klausimą, kas tuo užsiima - kauniečiai ar panevėžiečiai? Pagrobtas automobilis aptiktas Panevėžyje. Naujasis savininkas teigė jį įsigijęs Kauno mašinų turguje.
Vagiliauja, pasak V.Aliuškevičiaus, ir kurorto statybvietėse dirbantys atvykėliai iš kitų miestų. Pavyzdžiui, visai neseniai Panevėžio statybininkai nudžiovė savaitgalį sanatorijoje apsistojusio vieno poilsiautojo striukę ir, radę joje automobilio raktelius, kėsinosi pavogti ir šį.
Išgaudyti po vieną
Kauno ONTT viršininkas Edgaras Mažeika taip pat linkęs prisiminti ne vieną pagal tarnybos operatyvinę informaciją atskleistą rezonansinį nusikaltimą, įvykdytą apskrityje ir sietą su Kauno gaujomis.
Tai ir didelį atgarsį turėjęs pasikėsinimas apiplėšti Raseiniuose gyvenantį Seimo narį. Naktį į parlamentaro namus įsibrovę nusikaltėliai pateko į jų jau laukusių Kauno ONTT operatyvininkų ir greitojo reagavimo rinktinės „Aras“ pareigūnų pasalą. Šio kriminalinio užsakymo vykdytojai buvo Šiaulių nusikalstamo pasaulio atstovai. Tiriant jų nusikaltimus atskleistas ir vienos Kauno gaujų, konfliktavusių su kai kuriais „daktarų“ veteranais, vadeivos, turėjusio Ramaškės pravardę, nužudymas. Jis buvo nušautas pačiame Kauno centre - restorano „Metropolis“ kieme.
Drauge su Lietuvos kriminalinės policijos biuru įminta ir Kėdainių melioracijos griovyje rasto lavono mįslė. Nustatyta, jog tai buvo ginkluoto kauniečių ir kėdainiečių konflikto aiškinantis nusikalstamo verslo užkulisius pasekmė.
Pagal Kauno ONTT operatyvinę informaciją atskleistas ir didelį rezonansą turėjęs bendrovės „Nematekas“ apiplėšimas Kaišiadorių rajone. Iš jos seifo buvo pagrobtas didelis kiekis pinigų. Išsiaiškinta, jog šią vagystę suplanavo ir įvykdė bendra kauniečių, šilutiškių bei vietinio nusikalstamo pasaulio atstovų grupė.
E.Mažeikos duomenimis, pastaruoju metu tokių nusikaltimų beveik neregistruojama. Pašnekovas tai sieja ne tik su minėtomis sėkmingomis tarnybos operacijomis ar Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo, kurį laiką labiausiai taikyto Kaune, duotais vaisiais. „Nemažai Kauno nusikalstamo pasaulio atstovų šiandien yra emigravę į užsienį“, - linkęs akcentuoti E.Mažeika.
Dar geresnis argumentas, apibūdinantis šiandienę kriminogeninę situaciją Kaune ir jo apylinkėse, gali būti oficialios statistikos eilutė: „2004 metais Kaune pavogta 1090 automobilių, 2007-aisiais - 294.“
Greta Čižinauskaitė
