Anot jo, nuo sausio Lietuvoje visiškai atsisakius vadinamųjų „žaliųjų rodyklių“, eismo saugumas sostinėje nepagerėjo, o eismo pralaidumas pablogėjo.
„Šiandien apsitarėme su kitais didžiaisiais miestais, kad kreipsimės į Susisiekimo ministeriją ir Vyriausybę, prašydami tam tikrose vietose, kur nenukenčia eismo saugumas (tai padėtų išspręsti ir tam tikrus eismo iššūkius), mes galėtumėme žalias rodykles savivaldybių iniciatyva grąžinti“, – žurnalistams penktadienį teigė V. Mitalas.
Anot jo, idėją palaiko ir Kauno bei Klaipėdos merai.
V. Mitalas sako, kad savivaldybė mato iki 20-ies probleminių vietų, kur norėtų grąžinti žaliąsias rodykles. Iš viso iki pertvarkos tokių sankryžų Vilniuje buvo apie 120.
Anot jo, rodyklės, leidžiančios automobiliams sukti į dešinę degant raudonam šviesoforo signalui, nebūtų grąžinamos avaringose sankryžose ar prie švietimo įstaigų.
Daugiausia problemų, savivaldybės vertinimu, kils Šilo ir Antakalnio gatvių bei Žalgirio ir Kalvarijų gatvių sankryžose – čia, anot vicemero, norint pagerinti automobilių pralaidumą, tektų plėsti gatves pėsčiųjų infrastruktūros sąskaita.
„Manome, kad tai nėra teisinga ir sąžininga. Daug didesnis iššūkis gali būti ir dėl eismo saugumo: kai kuriose vietose esant žalioms rodyklėms, sukantieji į dešinę pasiskirstydavo ties žaliu ir raudonu signalu ir einantys pėstieji patirdavo mažesnį automobilių srautą. Dabar to nėra“, – sakė V. Mitalas.
„Manau, kad vilniečiams bus iššūkis prisitaikyti prie miesto be šitų žaliųjų rodyklių. Dėl to vertindami padėtį, tokį dialogą su Susisiekimo ministerija ir norime pradėti“, – tvirtino jis.
V. Mitalas sako, jog savivaldybių siūlymą įvertinti pažadėjo ministras Jaroslavas Narkevičius.
Vicemeras taip pat pabrėžė, kad iš anksto situacijos nebuvo galima prognozuoti, kadangi galutinius eismo taisyklių pakeitimus, numatančius, kaip galima reguliuoti dešinįjį posūkį sankryžose, Seimas priėmė tik 2019-ųjų lapkritį.
Savivaldybės kritikuoja sprendimus naikinti žaliąsias rodykles, sakydamos, kad tai sukels spūstis miestuose. Susisiekimo ministerija tvirtina, jog pakeitimai buvo būtini padidinti eismo saugumą. Ministerija remiasi Kaune kelerius metus vykdytu tyrimu, parodžiusiu, jog sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, kuriose žūva ar sužalojami žmonės.
Dalis vairuotojų kritikavo sostinės valdžią ir dėl eismo naujovių žiedinėse sankryžose, jog tai kai kuriose vietose taip pat padidino spūstis – V. Mitalas tvirtina, kad „žiedai didžiąja dalimi pasiteisino“, bet kai kuriose sankryžose sprendimų dar ieškoma.
Pirštus bado vieni į kitus
Ketvirtadienį susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius kritikavo savivaldybes, kad šios tinkamai nepasiruošė dešiniojo posūkio rodyklių nuėmimui, bei sako, jog ministerija stebės eismo situaciją didžiuosiuose miestuose.
„Visų pirma, nutarimas (nuimti rodykles) yra 2014-ųjų metų ir mes šiandien turime dar nepasiruošusias savivaldybes. Tai yra viena problema. Antra, savivaldybėms reikia galvoti, kaip jie gali spręsti problemas. Greičiausiai tose sankryžose ne visur yra pritaikytos naujos reguliavime numatytos priemonės, papildomos šviesoforų sekcijos. Gal iki tam tikrų vietų jų rankos dar nepriėjo“, – BNS penktadienį sakė viceministras.
Nuo sausio panaikinus vadinamąsias žaliąsias dešiniojo posūkio rodykles prie šviesoforų, šalies didžiųjų miestų savivaldybės jau pastebi eismo problemų ir prognozuoja dar išaugsiant spūstis, tačiau tikisi ir didesnio saugumo pėstiesiems.
V. Kondratovičius pabrėžia, kad net ir pastebėjus padidėjusias spūstis, ministerija greičiausiai nesvarstys galimybių grąžinti lentelių, tačiau atidžiai stebės, kaip savivaldybės sprendžia problemas.
„Politikai gali visko bandyti. Bet suprantama, kad eismo organizavimo pakeitimai reikalauja kažkokio adaptacijos laikotarpio. Matome ir naujas sankryžas, kurios statytos pagal naujas taisykles, buvo reguliavimas keičiamas. Tikrai, manau, kad savivaldybės turėtų pažiūrėti. Iniciatyvos iš mūsų pusės keisti tvarką nėra, bet situaciją tikrai stebime, žiūrime, kaip viskas klostosi“, – tvirtino jis.
Susisiekimo ministerija teigia, kad pakeitimai atsirado po 2014-aisiais Kelių ir transporto tyrimo instituto atlikto tyrimo, parodžiusio, jog sankryžose su žaliosiomis rodyklėmis kyla daugiau avarijų, kuriose žūva ar sužalojami žmonės.
Ministerija taip pat teigia, kad rytinėje Vokietijos dalyje atsiradusios žaliosios rodyklės čia palaipsniui išnyko, tokio reguliavimo daugiau neturi nė viena Europos valstybė.
Kelių policija akcentuoja, kad naujosios priemonės užtikrins didesnį pėsčiųjų saugumą, o vairuotojų patiriami laikini nepatogumai, tikimasi, išsispręs savivaldybėms pritaikius sankryžose modernias eismo reguliavimo sistemas, papildomas šviesoforų sekcijas.
Papildomos žaliosios rodyklės visoje Lietuvoje buvo panaikintos įgyvendinant Vyriausybės sprendimą „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“. Ministerija šį sprendimą grindė siekiu padidinti eismo saugumą – esą sukdami į dešinę vairuotojai neišvengdavo klaidų: nepraleisdavo pėsčiųjų ir dviratininkų, prieš įvažiuodami į sankryžą nesustodavo, nepraleisdavo pirmumo teisę turinčių transporto priemonių.
Susisiekimo ministerijos patvirtintas naujas Kelių eismo taisykles savivaldybės turėjo pritaikyti iki 2020 m. sausio 1 d. Vienas KET nutarimų ir apima minėtųjų rodyklių atsisakymą: 76 punktas pripažintas netekusiu galios 2020 m. sausio 1 dieną.
