Vykdant kariuomenės reformą, iki 2013-ųjų metų turėtų nebelikti šauktinių ir padidėti profesinės karo tarnybos karių skaičius.
Tai numato antradienį Seimo priimtas Principinės kariuomenės struktūros 2008 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2013 metais nustatymo ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus patvirtinimo įstatymas. Už jį balsavo 84 parlamentarai, prieš – 7, dar 3 susilaikė.
Įstatymas numato, jog šiais metais nuo 7,9 iki 8,3 tūkst. bus toliau didinamas profesinės karo tarnybos karių skaičius. Tuo metu privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius sumažės tūkstančiu ir 2008-aisiais sieks 1600.
Pertvarkant Krašto apsaugos savanorių pajėgas, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius šiais metais bus sumažintas 500 – iki 6 tūkst. Bendras karių skaičius sumažės nuo 17270 iki 16230.
Pereinant prie profesionalios kariuomenės, šauktinių iki 2013-ųjų metų žadama visiškai atsisakyti. Profesinės karo tarnybos karių skaičius 2013-aisiais turėtų siekti 8450.
Tūkstančiu iki 5 tūkst. per penkerius metus bus sumažintas ir karių savanorių bei kitų aktyviojo rezervo karių skaičius. Bendras ribinis karių skaičius iki 2013-ųjų turėtų sumažėti nuo 16 tūkst. iki 13,6 tūkst.
Prieš įstatymą balsuoti raginusi konservatorė Rasa Juknevičienė teigė, jog taip bus apeinamos Konstitucijos nuostatos, numatančios, jog kiekvienas pilietis turi būti apmokomas, kaip ginti tėvynę.
„Konstitucijos 139 straipsnyje numatoma, kad Lietuvos piliečiai turi būti mokomi ginti tėvynę ir įstatymo nustatyta tvarka piliečiai privalo atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą. Įstatymais turi būti numatyta, kokia forma piliečiai bus to mokomi. Dabar neturime aiškaus vaizdo, kas bus vietoje šauktinių“, – kalbėjo parlamentarė.
Socialdemokratas krašto apsaugos ministras Juozas Olekas pabrėžė, jog kariuomenės pajėgumą lemia ne šauktinių skaičius. Anot jo, Lietuva ir taip turės užtektinai karių.
„Be savanorių ir aktyviojo rezervo yra ir individualus rezervas. Visi kariai, kurie tarnauja kariuomenėje ir baigia tarnybą, lieka individualiame rezerve, todėl yra pakankamai žmonių, kurie reikalui esant vėl būtų pakviesti į tarnybą“, – kalbėjo J.Olekas.
Kovo mėnesį Seimas priėmė rezoliuciją, numatančią karo tarnybos reformą – perėjimą nuo šauktinių prie profesinės ir savanoriškos karo tarnybos. Pagal ją, Konstitucijoje numatytas karo prievolės institutas išliktų ginkluoto užpuolimo atveju.
Seimo priimtoje rezoliucijoje rašoma, kad ginkluoto užpuolimo atveju kiekvieno Lietuvos piliečio teisė ir pareiga yra atlikti konstitucinę karo prievolę.
Skaičiuojama, kad visiškai suformavus profesionalų kariuomenę, išlaidos krašto gynybai padidėtų 40 mln. Lt – maždaug 4 proc.
