VL žurnalistas Vismantas Žuklevičius
Šių metų gegužės–birželio mėnesiais trijose Baltijos šalyse buvo atliktas atlyginimų tyrimas. Buvo siekiama išsiaiškinti įvairių pareigybių ir profesijų atlyginimų kitimo tendencijas, o ne nustatyti bendrą šalies vidurkį, nes tai nesuteikia realiai naudingos informacijos. Paaiškėjo, kad lietuvių verslininkai darbuotojams moka mažiausius atlyginimus, o estai visose tyrimo srityse aiškiai pirmauja. Štai beveik pusė Estijos įmonių per praėjusį pusmetį didino atlyginimus darbuotojams, o Lietuvoje tokių darbdavių buvo vos penktadalis.
Verslininkai atsargūs
Daugiau nei pusė – net 58 proc. – tyrime dalyvavusių Lietuvos darbdavių teigė, kad jų įmonėse atlyginimai per paskutinius šešis mėnesius nekito, taip pat nenumatomi jokie atlyginimų pokyčiai artimiausius šešis mėnesius. 23 proc. respondentų didino bazinius atlyginimus per pastaruosius šešis mėnesius, o 18 proc. respondentų teigė planuojantys didinti kai kurių profesijų darbuotojų atlyginimus per artimiausius 6 mėnesius.
Bendrovės, nurodžiusios, kad per pastaruosius šešis mėnesius koregavo atlyginimus, bruto atlyginimą vidutiniškai didino 15–16 proc., o teigusios, kad planuoja koreguoti atlyginimus, ketino padidinti bruto atlyginimą vidutiniškai 10 proc. Tačiau šie skaičiai labai skiriasi kalbant apie įvairias profesijas, pavyzdžiui, vadovų atlyginimai didėjo 26 proc., informacinių technologijų (IT) specialistų – 27 proc., o technikų ar mechanikų – mažiau nei 10 proc.
„Tai, kad mažiau nei penktadalis Lietuvos įmonių planuoja didinti atlyginimus darbuotojams, rodo, jog verslininkai atsargiai vertina ateities perspektyvas. Svarbiausias veiksnys, leidžiantis tikėtis stabilumo, yra prognozuojama mokesčių bazė. Tik žinodami, kad staigi mokesčių reforma neužkraus papildomos mokesčių naštos ant verslo pečių, verslininkai galės lengviau prognozuoti finansinę savo įmonių ateitį bei planuoti atlyginimų augimą. Taip būtų skatinamas vidaus vartojimas ir visos šalies ekonomikos suaktyvėjimas“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
Lietuviai uždirba mažiausiai
Naujausio tyrimo duomenimis, vadovų atlyginimai neatskaičius mokesčių Lietuvoje vidutiniškai svyruoja nuo 3 500 iki 7 700 litų per mėnesį, žemesnės grandies vadovų ir projektų vadovų – nuo 3 000 iki 6 500 litų. Aptarnavimo ir pardavimų srities specialistai vidutiniškai uždirba nuo 1 400 litų iki 3 000 litų, o biuro administravimo darbuotojų atlyginimai svyruoja nuo 1 700 iki 2 850 Lt neatskaičius mokesčių.
Nors gamybos srityje atlyginimai nedideli, suvirintojai ar šaltkalviai džiaugiasi palyginti gerais atlyginimais – iki 2 400 litų. O štai programinės įrangos kūrėjų atlyginimai prilygsta vadovų atlyginimams – 6 500 litų. IT sistemų administratoriai vidutiniškai uždirba 3 400 litų. Didelius atlyginimus gauna ir tiekimo, transporto bei logistikos paslaugų vadovai – 5 600 litų, gamybos padalinių vadovai – 5 400 litų, inžinieriai – 4 000 litų.
Atlyginimų tyrimo agentūros plėtros vadovas Antonas Kuznetskis informavo, kad šiuo požiūriu palyginus tris Baltijos šalis galima teigti, jog beveik visų specialybių ir profesijų atstovų atlyginimai didžiausi Estijoje, mažesni Latvijoje, o Lietuva vis dar atsilieka pagal atlyginimų vidurkį. Pasak jo, beveik pusė darbdavių (49 proc.) nurodė, jog artimiausiu metu jiems papildomai reikės darbuotojų, o 44 proc. teigė, kad darbuotojų skaičius yra stabilus ir neplanuoja jokių pokyčių. Darbdaviai prognozuoja, jog artimiausiu metu didės logistikos, paslaugų sektoriaus, pardavimų specialistų bei įvairių sričių kvalifikuotų darbininkų paklausa. Net 59 proc. Lietuvos darbdavių teigė, kad jiems trūksta kvalifikuotų specialistų. Dar 12 proc. respondentų nurodė, kad neužtenka mažai kvalifikuotos arba nekvalifikuotos darbo jėgos.
Pasak internetinio skelbimų portalo „CV Online LT“ marketingo vadovės Ritos Karavaitienės, šiais metais tinklapyje paskelbiama vidutiniškai 3 400 naujų darbo pasiūlymų per mėnesį, tačiau prieš metus svetainėje vidutiniškai „kabodavo“ 4 300 pasiūlymų ieškantiesiems darbo. „Šiuo metu rinkoje paklausiausi transporto, ekspedicijos, logistikos vadybininkai, pardavimų vadybininkai, IT specialistai, programuotojai, mažmeninės bei didmeninės prekybos ir tiekimo specialistai. Ne ką mažiau darbo pasiūlymų pateikiama inžinieriams, gamybos specialistams – technologams, meistrams. Tai problemiškiausios specialybės, – teigė R.Karavaitienė. – Ieškodamos šių darbuotojų, įmonės junta patyrusių ir reikalavimus atitinkančių specialistų trūkumą.“
R.Karavaitienės teigimu, nuo rugsėjo mėnesio darbo pasiūlymų per pastaruosius keletą metų padaugėja, tačiau iki šių metų pabaigos nedarbo lygis neturėtų mažėti. „2013 m. darbo rinkos paradoksas: įmonės ieško daug darbuotojų, bedarbių taip pat daug, tačiau dirbti nėra kam. Vadinasi, rinkoje esančios laisvos darbo jėgos pasiūla neatitinka paklausos“, – pabrėžė vieno didžiausių internetinio skelbimų portalo marketingo vadovė.
Pigūs, bet patrauklūs
Žvelgiant į tyrimo rezultatus visose trijose Baltijos šalyse, galima teigti, kad darbuotojams suteikiama gana daug laisvės savarankiškai organizuoti darbo procesus, jie aktyviai įtraukiami į darbo procesų planavimą. Tai svarbi įmonių darbo kultūros dalis Baltijos šalyse, nors profesinės sąjungos čia nėra aktyvios.
Atlyginimų tyrimo agentūros plėtros vadovas teigė, kad nedideli lietuviams mokami atlyginimai turi ir privalumų. „Daugumos specialybių darbuotojų Estijoje atlyginimų vidurkis yra didžiausias, be to, net 45 proc. apklaustų Estijos įmonių teigė, kad per pastaruosius šešis mėnesius didino atlyginimus, Latvijoje – 36 proc., o Lietuvoje tokių įmonių buvo tik 23 proc. Tai rodo, kad darbo jėgos išlaidos Lietuvoje yra mažesnės nei Estijoje ar Latvijoje, todėl Lietuva patrauklesnė užsienio investuotojams“, – sakė A.Kuznetskis.
