Vismantas Žuklevičius
Nuo spalio 1-osios turėtų didėti teisėjų, statutinių pareigūnų ir valstybės tarnautojų, įskaitant viceministrus ir Seimo narių padėjėjus, kurie yra politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, algos. Nuo kitų metų didesnius atlyginimus gaus ir politikai, ministrai, Seimo nariai, merai ir jų pavaduotojai, valstybės kontrolieriai, prokurorai, taip pat kultūros, švietimo ir socialiniai darbuotojai. Keldama atlyginimus valdininkams, valdžia ir vėl pamiršo paprastą žmogų.
Kels pamažu
Viceministrams labiausiai pasisekė – jų algos didės jau nuo spalio. Finansų ministras Rimantas Šadžius teigė, kad atlyginimai valdininkams kils pamažu, o per artimiausius metus vargu ar pasieks prieškrizinį, 2008-ųjų, lygį. „Į prieškrizinį lygį niekam nebus atkurti atlyginimai, nes pareigūnų tarnybinės algos bazinis dydis – 450 litų – lieka toks, kaip anksčiau. Tokia pati liks ir bazinė mėnesio alga, nuo kurios priklauso biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai, t. y. sumažinta iki 122 litų“, – pirmadienį po valdančiųjų politinės tarybos posėdžio žurnalistams sakė R.Šadžius. Ministro teigimu, bazinis atlyginimų dydis bus didinamas galbūt nuo 2015 m. Konstitucinio Teismo sprendimui įgyvendinti jau šiemet papildomai reikės 34 mln. litų biudžeto lėšų, o 2014 m. – dar apie 215 mln. litų.
Siūlo didinti visų darbuotojų pajamas
Seimo pirmininko pavaduotojas Algirdas Sysas mano, kas atlyginimus būtina kelti žmonėms, kurie dirba pagal darbo sutartis ir uždirba mažai, nes, „padidinus minimalų mėnesio atlyginimą, algos realiai padidėjo tik nekvalifikuotai darbo jėgai“. „Po to būtų galima spręsti dėl buvusių valdančiųjų nepadarytų darbų, tokių kaip pensijų kompensavimas. Iš pradžių kompensuoti, o tik vėliau kelti atlyginimus yra keblu, nes jau šiandien „Sodra“ turi 10 mlrd. litų skolos, – nuogąstavo A.Sysas. – Dėl Andriaus Kubiliaus Vyriausybės griežtos taupymo politikos, kuri buvo vykdoma valstybės gerovės ir socialinės lygybės sąskaita, Lietuvoje pagilėjo socialinė atskirtis ir nelygybė tarp turtingiausiųjų ir skurdžiausiai gyvenančiųjų, realios žmonių pajamos krito, skurdo lygis išaugo, o „Sodros“ išlaidos išsipūtė. Pasak jo, kai socialdemokratai buvo opozicijoje, prieš kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą (KT), patarė konservatoriams ir liberalams, kad šie nepriimtų sprendimų dėl pensijų ir atlyginimų mažinimo.
„Socialdemokratai įspėjo juos dėl galimų KT nutarimų, kuriuos jis ir priėmė. O dabar socialdemokratų vadovaujama Vyriausybė vėl turi kompensuoti neapgalvotus konservatorių priimtus sprendimus. Per ankstesnes valdymo kadencijas socialdemokratai jau turėjo kompensuoti konservatorių žadėtus gyventojų indėlius, žemės grąžinimą ir kt.“, – žodžių į vatą nevyniojo Seimo Pirmininko pavaduotojas.
A.Syso teigimu, socialdemokratai toliau sieks skatinti ekonomikos augimą ir gamybos plėtrą. „Laikomės pozicijos, kad orientuotis į eksportą yra labai gerai, tačiau to neužtenka. Būtina skatinti vidaus vartojimą, ieškant būdų, kaip padidinti žmonių pajamas, ypač skurdžiau gyvenančiųjų“, – teigė politikas. Pasak socialdemokrato, svarbiausias naujos Seimo rudens darbų sesijos uždavinys – susitarti dėl tokio 2014 m. biudžeto, kuris leistų padidinti žmonių pajamas. „Turime pagerinti gyventojų perkamąją galią ir rasti lėšų, kad atlyginimai pradėtų augti. Tai – ir moralinis reikalas, kad pademonstruotume požiūrį į žmones, kurie liko Lietuvoje gyventi ir dirbti“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
Prieštaraujantieji užsiima populizmu
Seimo opozicijos lyderis, konservatorių partijos vadovas Andrius Kubilius mano, kad valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų atlyginimai turėtų būti atkurti tik 30 proc. Taip esą valstybė biudžete sutaupytų apie 120 mln. Lt. O politologas Mindaugas Kluonis tikino, kad Vyriausybė neturi kitos išeities, kaip tik vykdyti KT nutarimą, tad privalo didinti atlyginimus valstybės tarnautojams. „Priešingu atveju ji pažeistų Konstituciją“, – sakė jis.
Pasak politologo, koalicijos partneriai (socialdemokrato A.Syso pavyzdys), teigiantys, kad reikėtų didinti pirmiausia pensijas ir mažiausiai uždirbančių tarnautojų atlyginimus, užsiima populizmu, nes KT nutarime labai aiškiai kalbama būtent apie nevienodą atlyginimų mažinimą krizės laikotarpiu ir pabrėžiama, kad būtent tai prieštaravo Konstitucijai.
„Paskelbta, kad pensijos bus atkurtos nuo 2015 m., o pernai padidintas minimalus atlyginimas. Jokių priežasčių dideliam visuomenės nepasitenkinimui valstybės tarnautojų algų atkūrimu nėra, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė M.Kluonis. – Protestams gyventojai telkiasi, kai mano, kad jų reikalavimai gali būti įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad visų išmokų atkurti nuo 2014 m. neįmanoma dėl valstybės finansinių galimybių, ir į tai, kad jas ketinama atkurti po metų, galima teigti, jog protestai galėtų būti labiau tikėtini 2015 m., jei Vyriausybė netesėtų savo pažadų.“ Savo nuomonę apie vykdomą politiką, pasak politologo, gyventojai galės pareikšti per kitais metais vyksiančius Europos Parlamento rinkimus. „O tai taip pat mažina protestų tikimybę“, – pridūrė jis.
