Vienas svarbiausių aspektų yra tai, jog jos visuomet privalo būti “didelės bei storos”. Tai darkart bus įrodyta ir jau kovo 25 dieną kino teatruose pasirodysiančioje antroje komedijos dalyje. Premjeros proga surinkome pačias keisčiausias šios pietų Europos šalies vestuvių tradicijas. Esame tikri, kad jas sužinoję, dar gerai pagalvosite, ar verta savo antrąja puse pasirinkti graiką ar graikę. Geriau jau iš jų papročių pasijuokti kino teatruose.
- Visame pasaulyje įprasta, kad vaikinas mylimąjai pasiperša priklaupęs ant vieno kelio ir ant piršto jai užmauna žiedą su kokiu brangakmeniu. Tuo tarpu Graikijoje sužadėtuvės vyksta dalyvaujant visai šeimai. Gavę šeimos galvos sutikimą, būsimi jaunavedžiai apsikeičia auksiniais žiedais, kuriuos vėliau mūvi ant kairės rankos. Toliau seka audringas sužadėtuvių vakarėlis. Tiesa, verta paminėti tai, jog šie žiedai ir yra tie, kuriais pora puošis visą likusį gyvenimą. Per vestuves jie bus pašventinami ir užmaunami ant dešinės rankos.
- Yra datos, kuriomis graikams draudžiama tuoktis. Pagal ortodoksų tikėjimą, tai – pirmos dvi rugpjūčio savaitės (jos skiriamos mergelei Marijai), taip pat šventė nerengiama 40 dienų iki Kalėdų bei 40 dienų iki Velykų. Vestuvės negali vykti ir rugpjūčio 29, rugsėjo 14.
- Prieš pat vestuves šeima bei draugai padeda jaunavedžiams įrengti namus. Nuotaka ir kitos dailiosios lyties atstovės pakloja lovą, o jaunikis turi ją apžiūrėti ir duoti oficialų pritarimą. Tuomet patalai apiberiami pinigais (kad jų niekad netrūktų) ir ryžiais (kad santuoka būtų vaisinga). Vėliau ant lovos paguldomas kūdikis. Papročiai byloja, jog šio kūdikio lytis sutaps su poros pirmagimio lytimi.
- Jaunikį vestuvių ceremonijai ruošia bičiuliai. Vyriausiasis pabrolys, vadinamas “koumbaro”, nuskuta netrukus prie altoriaus žengsiantį vyrą. Tai rodo jų tarpusavio pasitikėjimą. Kiti pasiskirsto: vienas užsagsto marškinius, kitas užriša peteliškę. Jaunajai pasipuošti šventei padeda pamergės.
- Ant nuotakos batelių padų užrašomi netekėjusių pamergių vardai. Tos, kurių vardai nebesimato po šventės, netrukus ištekės.
- Prieš ceremoniją į mylimojo šeimą įsiliejanti jaunoji privalo atsisukusi pažvelgti į tėvų namus: tikima, kad tuomet ji niekuomet nenusigręš nuo savo šeimos ir ja rūpinsis iki gyvenimo galo. - Vestuvių metu labai svarbūs yra simboliai. Privaloma turėti nuo pavydo, pykčio ir nesėkmių apsaugančią “akį”. Jei kažkas pasako netinkamų linkėjimų, nuotaka turi simboliškai nusispjauti tris kartus ir jie neišsipildys. Daugelis nuotakų prie altoriaus žengia kojinėje įsipylusios cukraus, kad vedybinis gyvenimas būtų saldesnis, o į batelį įsidėjusios po monetą – kad gyvenimas būtų sotus. Jaunikis į kišenę įsideda kažka geležinio, kad apsisaugotų nuo blogos akies.
- Po tuoktuvių ceremonijos ateina laikas švęsti. Anksčiau jaunavedžiai daužydavo lėkštes, dabar šiam papročiui parenkami pigūs ir specialiai daužymui skirti indai, kad nenutiktų traumos. Vėliau einama šokti. Pagrindiniai šokiai – Tsamiko, Kalamatianos arba Zeibekiko, priklausomai nuo regiono, kuriame tuokiamasi. Šokama ratu, susikibus rankomis, laikrodžio rodyklės kryptimi. Paskutinis šventės šokis priklauso jaunavedžiams. Tuo metu, kai jie šoka, svečiai kiša pinigus jiems į drabužius.
- Graikiškos vestuvės laikomos didelėmis bei storomis dėl to, jog jose dalyvauja ne tik visa giminė, bet ir visi aplinkiniai gyventojai. Kiekvienas ateidamas ne tik susimoka už dalyvavimą, bet ir atneša nelyginį skaičių migdolų. Migdolų forma primena kiaušinį, o tai reiškia vaisingumą.
Tad ar visų šių tradicijų bus paisoma, kai į šeimą įsimaišo užsieniečių? Naujus žymiosios graikų šeimos nuotykius ir vėl organizuojamas vestuves pamatysime dukart linksmesnėje komedijoje “Mano didelės storos graikiškos vestuvės 2”, kuri į Lietuvą atkeliauja jau kovo 25 dieną. Štai juostos anonsas:
