Kristina Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Ateinantį pavasarį po 15 metų pertraukos Lietuvos kariuomenė patikrins, kaip šalyje veikia mobilizacijos sistema. Kitais metais daugės ir karinių pratybų su NATO partneriais. Visa tai leis didėjantis krašto gynybos finansavimas iš biudžeto. Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras džiaugiasi, kad 300 kartų išaugo ir žmonių, norinčių aukoti pinigus kariuomenei skaičius.
Kitų metų gegužę kažkuriame Lietuvos regione turintys karinį pasirengimą, bet išėję į atsargą vyrai vieną dieną gali būti pakviesti prisistatyti į kariuomenę. Po 15 metų pertraukos Lietuvos kariuomenė taip patikrins, kaip veikia mobilizacijos sistema. Tai bus visų greitojo reagavimo pajėgų pratybų „Žaibo kirtis“, vyksiančių Pabradėje ir Gaižiūnuose, dalis.
Kariuomenės vadas sako, kad panašūs dalykai vyko tik maždaug 2008-aisiais, per pratybas „Pavasario vėjas“.
„Atsižvelgiant į šių dienų aktualijas ir situaciją, kurią turime aplink, treniruosime savo greitojo reagavimo pajėgas. Tai bus nacionalinės pratybos po ilgesnio laiko ir turbūt stambiausios pratybos su mūsų kariuomenės junginiais Lietuvoje.
Šių pratybų metu planuojame praktiškai patikrinti, kaip veikia mūsų mobilizacinė sistema, t. y., ketiname į pratybas pakviesti tam tikrą skaičių rezervo karių iš vieno pasirinkto Lietuvos regiono“, – sako Lietuvos kariuomenės vadas gen. mjr. Jonas Vytautas Žukas.
Jis taip pat informavo, kad kitais metais toliau bus didinamas ir pratybų su NATO partneriais skaičius Lietuvoje. Jau sutarta, kad jose dalyvaus Danijos, Portugalijos, Belgijos kariai. Visa tai, o taip pat ir profesionalių karių skaičiaus didinimą, karinių poligonų plėtrą, ginkluotės ir ekipiruotės įsigijimus leidžia didėjantis gynybos biudžetas.
Kitais metais valstybės išlaidos krašto gynybai didės net 30-čia procentų, ir, pasak krašto apsaugos ministro, pasieks 2008-ųjų, t.y., prieškrizinį lygį.
„Čia nėra jokio stebuklo. Kartais sakoma, kad labai daug lėšų skiriame krašto apsaugai, bet tai yra 1/3 dalis sveikatos apsaugos ar 1/6 dalis socialinės apsaugos finansavimo“, – teigia krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Nepaisant didėjančio valstybės finansavimo, pinigus savo kariuomenei pradėjo skirti ir patys gyventojai. Pernai Lietuvos kariuomenę parėmė tik 3 piliečiai, o šiemet beveik 900.
„Šiemet net 890 šalies gyventojų 2 proc. nuo savo GPM pervedė Lietuvos kariuomenei, o bendra suma siekė 125 tūkst. Lt. Pernai kariuomenė tokios paramos sulaukė iš 3 asmenų, o suma siekė 500 Lt. Ši gyventojų skirta parama bus panaudota individualioms karių apsaugos priemonėms, šarvinėms liemenėms įsigyti“, – sako J. V. Žukas.
Anot kariuomenės vado, šiemet iš gyventojų paskirtų pinigų šarvinėmis liemenėmis bus aprūpintas visas 30-ies karių būrys.
