Natalija KONDROTIENĖ
Tris pastarąsias dienas Šiauliuose fiksuotas padidėjęs oro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Medikai rekomenduoja mažiau būti lauke, nes dėl padidėjusios oro taršos pastebimi ūmūs sveikatos sutrikimai.
Didžiausia koncentracija – rytą
Šiaulių visuomenės sveikatos centras (ŠVSC) informuoja, kad šiais metais mieste kietųjų dalelių koncentracija ore pirmą kartą viršyta sausio 23 dieną, kai paros vidurkis siekė 52 µg/m³ (Naujojoje Akmenėje – 55 µg/m³).
Vakar iki 9 valandos ryto maksimali kietųjų dalelių koncentracija Šiauliuose siekė 57,65 µg/m³, Naujojoje Akmenėje – 60,75 µg/m³ (paros ribinė vertė 50 µg/m³).
Pasak ŠVSC Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos Jūratės Karalevičienės, dėl žemos temperatūros suintensyvėjus šildymui, nusistovėjus nepalankioms oro sąlygoms, kai nėra kritulių ir vėjo – teršalai blogai sklaidosi.
„Tikimybė, kad kietųjų dalelių koncentracija didės, dar labiau išaugo, nes nežadamas atšilimas“, – sakė J. Karalevičienė.
Draudžiama deginti atliekas
J. Karalevičienės teigimu, nemažai šiauliečių praneša, kad individualių namų kaimynai galimai degina įvairias atliekas, nes iš kaminų rūksta tamsūs dūmai, sklinda smarvė.
Tokius pranešimus tiria Aplinkos apsaugos agentūra, organizuojama atvejų tyrimo komisija. Deginti atliekas draudžia Aplinkos oro apsaugos įstatymas, pažeidėjams yra skiriamos baudos.
„Buitinėmis sąlygomis nepasiekiamas pilnas degimas, todėl deginant atliekas susidaro sveikatai ir aplinkai pavojingos medžiagos. Jos niekur nedingsta, nusėda namuose, daržuose, kiemuose. Atliekų deginimas – kenkimas pirmiausia sau ir artimiesiems“, – sakė vedėja.
Kvėpavimo takų ligos – vienos dažniausių
Viena iš dažniausių Šiaulių gyventojų ligų, pasak medikės, kvėpavimo sistemos ligos. Vien tik pagal pateiktas sveikatos pažymas Šiaulių mokyklose, bronchinė astma diagnozuota 596 mokiniams, o ikimokyklinėse įstaigose – 209 vaikams.
„Šių vaikų šeimos turėtų sekti ne tik oro temperatūros svyravimus, bet ir informaciją apie oro taršą“, – sakė J. Karalevičienė.
Ikimokyklinių įstaigų dienotvarkė turi būti koreguojama, atsisakant užsiėmimų lauke dėl žemos temperatūros, padidėjusios oro taršos.
„Didesnė tikimybė kietosioms dalelėms pasiekti plaučius atsiranda kvėpuojant per burną, sportuojant lauke. Padidėjus oro taršai rekomenduojama atsisakyti pasivaikščiojimų, sportinių užsiėmimų lauke“, – patarė J. Karalevičienė.
Šiuo laikotarpiu dažni ūmūs gyventojų sveikatos sutrikimai, kurie atsiranda dėl dirginamų viršutinių kvėpavimo takų.
„Kuo mažesnis kietųjų dalelių skersmuo, tuo gilesnius kvėpavimo takus jos pasiekia ir ten nusėda. Didesnės dalelės sulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir dažniausiai čiaudint ar kosint iš jų pašalinamos. Smulkesnės dalelės, nusėdusios gilesniuose kvėpavimo takuose, gali išbūti nuo 2 savaičių iki 1 metų. Taip susiformuoja palanki terpė lėtinei ligai“, – aiškino J. Karalevičienė.
