Vis dėlto didžiausia miesto problema – nuolatos mažėjantis gyventojų skaičius. Nuo 2000 iki 2010 metų miestą paliko beveik ketvirtadalis jo gyventojų. Žinoma, galima kaltinti prastą miesto teikiamų paslaugų kraitį, tačiau labiau tikėtina, kad pagrindinė mažėjančio gyventojų skaičiaus priežastis – laisvų darbo vietų stoka. Statistika rodo, kad 2000 metais Detroite smarkiai išaugo nedarbo lygis – vien Veino rajone 2001-2012 periodu buvo prarasta net 60 tūkst. darbo vietų. Akivaizdu, kad didelė dalis darbo vietų paliko miestą dėl automobilių gamybos perkėlimo į mažesnius darbo jėgos kaštus galinčią pasiūlyti Kiniją. Tačiau šis procesas prasidėjo kur kas anksčiau – dar aštuntajame dešimtmetyje Detroite įsikūrę automobilių gamintojai ėmė kelti gamyklas į pietines JAV valstijas, taip siekdami išvengti profsąjungų keliamų reikalavimų, rašo theatlantic.com.
Per pastarąjį dešimtmetį automobilių ir jų detalių importas į JAV išaugo. Vis dėlto augo ir JAV gaminių eksportas. Pastebima, kad Jungtinės Valstijos vis dar pagamina daugiau produktų nei bet kada anksčiau ir Detroitas čia nėra išimtis. 2012 metais Detroitas eksportavo prekių už 55 mlrd. JAV dolerių (143 mlrd. litų) – to pilnai užtenka, kad bankrutavęs miestas būtų ketvirtas daugiausiai prekių eksportavęs miestas visose Jungtinėse Valstijose. Tokiu atveju kyla klausimas, kurgi dingo visos darbo vietos, rašo theatlantic.com.
Teigiama, kad Detroitas, labiau nei bet kada anksčiau naudoja užsienyje pagamintas automobilių dalis. Tai paaiškintų kur dingo dalis darbo vietų. Priduriama, kad ne visos darbo vietos buvo eksportuotos – nemažai gamyklų išsikėlė į kitas JAV vietoves ir tai lėmė, kad Detroite sukuriamos produkcijos dalis JAV atžvilgiu, nukrito nuo 3,1 proc. 2001 metais iki 1,7 proc. 2011 metais.
Tačiau net ir tai nepaaiškina, kodėl nuo 2005 iki 2011 metų darbo vietų skaičius gamybos sektoriuje mieste sumažėjo 30 proc., o pagaminamos produkcijos kiekis tik 16 procentų.
Theatlantic.com daro išvadą, kad dėl visko kalti robotai ir augantis darbo produktyvumas. Kadangi gamyboje vis rečiau pasitelkiama žmogaus darbo jėga, lieka mažiau laisvų darbo vietų, o Detroitas buvo ir yra labai priklausomas nuo šio sektoriaus. Vis dėlto su automatizacijos keliama augančio nedarbo problema susiduria ne tik Detroitas, bet ir visas industrializuotas pasaulis, nepaisant prekybinės konkurencijos skirtumų.
