Kung Fu Wing Tsun organizacijos Baltijos regiono vadovas Linas Gudonavičius tikina, kad kovos menas jam ne tik padeda rytų kovos menų vertybes pritaikyti kasdienybėje bei siekti užsibrėžtų tikslų versle, bet ir dėstyti Kauno technologijų universitete (KTU).
Esate verslininkas, KTU dėstytojas ir tuo pačiu Kung Fu Wing Tsun organizacijos Baltijos regiono (BWTA) vadovas bei 5 lygio meistras. Kaip tarpusavyje dera, atrodytų, šie labai skirtingi užsiėmimai?
Visos šios Jūsų paminėtos skirtingos sritys labai artimai susijusios. Kovos menų principus galima perkelti į verslą ir bendravimą su žmonėmis, dėstymą, vertybių diegimą ir atvirkščiai ¬– verslo principus pritaikyti valdant kovos menų organizaciją.
Pavyzdžiui, KTU Ekonomikos ir verslo fakultete dėstau apie organizacijų strateginį valdymą ir strateginius sprendimus. Visa tai pateikiu nauju rakursu – per kovos menus ir rytų filosofiją, parodau, kaip ši filosofija pritaikoma kasdieninėje įmonės veikloje. Pavyzdžiui, galiu pateikti centrinės linijos principą, kuris sako, kad centre yra labai daug pažeidžiamų taškų, todėl mūsų rankos yra toje linijoje, kad juos galėtume apginti. Taip pat yra ir versle –¬ centre yra tavo vertybės, tau svarbūs dalykai: varomoji jėga, kompetencijos, filosofija. Tai pagrindinė tavo smogiamoji jėga, kurią naudoji konkurencinėje kovoje. Tu ją saugai, ją stiprini ir nukreipi atakuodamas, kad galėtum įveikti konkurentus.
Wing Tsun kovos mene taip pat yra naudojama „lipnių rankų“ sistema. Ją puikiai galima pritaikyti derybose. „Lipnios rankos“ byloja: pasilik su tuo, kas ateina, sek tai, kas pasitraukia, jeigu laisvas kelias, smūgiuok.“ Tu visada privalai kontroliuoti derybų eigą, turi prilipti prie savo oponento ir atitinkamai atsakinėti į klausimus, strategiškai vesti pokalbį, ką oponentas besakytų, gali susidėlioti savas pozicijas, kuriomis galėsi atremti priešininko atakas. Tu prilimpi ir neatleidi. Jis atsitraukia, o tu eini vis pirmyn ir užimi vis naujas teritorijas ir įtvirtinti tau svarbias pozicijas, kad laimėtum derybas. Taip KTU studentai tas pačias verslo valdymo teorijas pamato kitoje terpėje ir ugdo savo universalumą bei įžvalgumą.
Kiek įtakos dėsnių pritaikymui turi kultūriniai dalykai? Kinai juk yra kolektyvizmo šalininkai, o mes – lietuviai labiau individualistai. Ar tai netrukdo mums?
Akivaizdu, kad kultūra vaidina labai svarbų vaidmenį, tačiau mus supanti aplinka ir žmonės padeda keistis, augti ir tobulėti. Tai ypač jaučiasi jaunesnioje kartoje, kuri daug keliauja, turi draugų iš viso pasaulio. Matosi, kad jie jau daug laisvesni žmonės, nori dirbti kitaip, kurti naujo modelio organizacijas, kuriose viskas yra paprasčiau, nėra tiek daug suvaržymų ir standartų. Žinoma, yra ir tų žmonių, kurie dirba tik su senais, įsišaknijusiais vienos ar kitos rinkos dalyviais, ten įdiegti naujus principus užtrunka daugiau laiko, tačiau visi mes nuolatos keičiamės.
Kaip tik Jūsų minėtose senose įmonėse, kurios keičiasi labai lėtai, į darbuotojus dažnai žiūrima tik kaip į darbo jėgą, naudojamus išteklius. Įmonės siekia pelno, o darbuotojai tėra tik priemonė. Wing Tsun tuo tarpu sako priešingai, kad mokytojas turi ugdyti mokinį ir padėti jam augti, o ne atvirkščiai.
Taip, organizacijų tipų yra labai daug, su kuriomis kuriamos ir organizacijos vertybės, filosofija ir kultūra. Vienos yra orientuotos į pelno siekimą, joms nesvarbi darbuotojų rotacija ir vidinė atmosfera kolektyve. Svarbiausia, kuo daugiau uždirbti per trumpiausią įmanomą laikotarpį, neatsižvelgiant į ilgalaikę perspektyvą.
Organizacijų modeliai keičiasi priklausomai nuo to, kokiame sektoriuje jos dirba. Pavyzdžiui, statybų sektoriuje yra taikomas vienas modelis, o aukštųjų technologijų, „startup‘uose“ jau visiškai priešingas, kur yra daugiau laisvės, daugiau skatinama kalbėtis su vadovais, diskutuoti ir siūlyti savo idėjas.
Kinų kultūroje ir Wing Tsun kovos mene yra labai svarbus mokytojo ir mokinio santykis. Mokytojas tau suteikia žinias, o tu turi jas priimti. Mokytojas padeda mokiniui augti, o mokinys atsidėkodamas stengiasi būti uolus, perimti žinias, o vėliau mokinti kitus, padėti mokytojui. Jei ši filosofija prigyja organizacijoje, laimi visos pusės: laimi vadovas, kuris perteikia žinias, nes tiki mokiniu, kad jis bus lojalus, kad darbuotojas supranta, jog padėdamas vadovui padeda ir sau. Taip pat darbuotojas, žino, kad lojalumas jam leis gauti dar daugiau, sužinoti ir išmokti, taip pakelti savo kvalifikaciją.
Tokiu principu grįsti santykiai žmogiškųjų išteklių valdyme gali tik sustiprinti organizaciją, padėti išgyventi sunkius laikus. Kai vadovas pasitiki darbuotojais, jis gali koncentruotis į veiklos rodiklių gerinimą, organizacijos vystymą, o ne gyventi paranojoje ir į visus žvelgti įtariai bei žiūrėti kaip į resursus, kuriuos prireikus rotuos. Lygiai tas pats ir su darbuotoju, kuris jaučiasi saugus ir gali koncentruotis į darbą, nejausti nereikalingos įtampos ir gyventi pilnavertį gyvenimą.
Kokios motyvacinės priemonės visada suveikia ir padeda vystyti verslą nuolatos?
Tenka pripažinti, kad versle dažniausia motyvacija darbuotojams yra atlyginimas ir tai yra visiškai normalu, nes žmonės turi turėti iš ko pragyventi. Kovos menuose viskas yra šiek tiek kitaip. Wing Tsun yra mūsų hobis ir aistra. Čia mes dažnai stengiamės dėl kitų, kad bičiuliams išeitų vienas ar kitas pratimas, nori pastatyti supratimo tiltą su bendraminčiais.
Kitas aspektas yra žinios. Mane labiausiai motyvuoja žinios. Žmogus visada nori eiti pirmyn ir išmokti kažko naujo, perimti šimtų metų senumo techniką, valdyti dar geriau savo kūną. Tai yra vidinė motyvacija, kuri niekada nesibaigia, domėjimasis, kuris niekada nedingsta. Juk gali perimti kitų meistrų gyvenimišką patirtį, būti formuojamas kovos meno vertybių, kurios skatina sustoti ir permąstyti savo gyvenimą, neatitolti nuo žmogiškumo.
Ir paskutinis klausimas, ar šiuolaikinės gyvenimo sąlygos nenužudys žmogiškumo, kuris taip svarbus versle?
Gyvenimas suteikia neribotas galimybes, tik reikia išdrįsti jomis pasinaudoti, atkakliai siekti savo tikslų, nepasiduoti ir tikėti. Visai kaip sportuojant – jauti maudžiamus raumenis, lavini protą ir pats su savimi kovoji sunkiausią kovą gyvenimą. Įveikęs save dar vienu žingsneliu artėji link Žmogiškumo.
