Rugsėjo 26 dieną, ketvirtadienį, prasidės dešimtasis Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“. Dešimtąkart kviečiantis užčiuopti neramų Europos teatro nervą, šiemet festivalis publikai pristatys penkias istorines kolizijas, klasikinius tekstus ir chrestomatines fabulas analizuojančius spektaklius bei makabrišką „The Tiger Lillies“ koncertą.
Iššūkių nebijančios „Sirenos“ sostinėje vyks rugsėjo 26 – spalio 6 dienomis.
Nuo 2004 m., kai įvyko pirmasis festivalis, rengėjai iki šiol orientuojasi į kitokį teatrą – nepatogų, dažnai provokatyvų, nebijantį eksperimentuoti. Kaip teigia organizatoriai, juos domina ne teatras-muziejus, bet atviras supančiai aplinkai teatras.
„Ir šiemetinis festivalis pristato iššūkius metantį šiuolaikinį Europos ir pasaulio teatrą. Festivalis nesiekia prisirišti prie vienos kartos kūrėjų, konkrečios estetikos ar žanrinių rėmų. Primetamų ribų įveikimas, naujos eksperimentinės strategijos, kultūrinės sąveikos, impulsai, jautrumas pokyčiams – visa tai yra festivalio veiklos lauko orientyrai“, – sakė Audra Žukaitytė, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ meno vadovė. Greta gyvenantys perai giuntai
Šių metų „Sirenų“ programoje didžiausias dėmesys skirtas naujoms klasikinių kūrinių interpretacijoms ir naujam požiūriui į istorinius tekstus bei kasdieniais įvykiais tapusią fantasmagoriją. Užsienio programoje spektaklius parodys 5 trupės iš Norvegijos, Gruzijos, Italijos, Latvijos ir Didžiosios Britanijos.
Festivalyje spektaklius pristatantys režisieriai imasi pripažintos ir, atrodytų, nepajudinamos klasikos. „Sirenos“ prasidės Oslo nacionaliniame dramos teatre Oskaro Koršunovo režisuotu ambicingu „Peru Giuntu“ pagal Henriko Ibseno pjesę, į kurį bilietų Lietuvoje neliko jau pirmąją prekybos savaitę. „Ir šiandien gatvėse sutinkame daug perų giuntų – egocentriškų pagyrūnų, avantiūristų, bet mažai solveigų, kurios besąlygiškai mylėtų, kantriai lauktų ir aukotų gyvenimą dėl kito žmogaus”, – sako Oskaras Koršunovas, spektaklio režisierius ir Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos” meno tarybos pirmininkas.
Šiemet Oskaras Koršunovas pelnė prestižinį Norvegijos teatro apdovanojimą „Heda“ kaip geriausias metų režisierius. Koršunoviška interpretacija apie maištingą asmenybę, pasiklydusią savyje ir pasaulyje, trokštančią tikros meilės, bet tuo pat metu ir bėgančią nuo jos, panardina į košmariško tempo ir dėmesį prikaustančio veiksmo sūkurį. Pasak „Hedos“ apdovanojimą įteikusios komisijos, „...laureatas, pasitelkdamas vis išdygstančius antiherojiškus demonus, kupinus neįtikėtino draivo ir nuolatos pulsuojančios ekspresijos“, spektaklyje iš esmės kvestionuoja finalinę jo sceną: kaip viskas įvyko ir kodėl būtent taip?
Klasikos atgarsiai Sicilijos gatvėse ar diktatūros šešėlyje
Jaunesniosios kartos gruzinų teatro pažiba Davidas Doiašvilis pristatys modernią Williamo Shakespeare’o tragedijos „Makbetas“ versiją. Fantasmagoriškoje interpretacijoje Makbetų šeima virsta savotiškais despotiško režimo išprovokuotais Bonnie ir Clyde’u, kurie maištauja, bet galiausiai patys tampa režimo įkaitais. Spektaklis jau apkeliavo ne vieną tarptautinį festivalį, laimėjo daugybę apdovanojimų.
Režisierius, neretai pasikliaujantis chrestomatiniu W. Shakespeare’o tekstu, klasikoje įžvelgia ir šiandieninio žmogaus nesenos praeities klaidas, kurias siekia priminti, kad jos nesikartotų. D. Doiašvilis teigia, jog jo „Makbetas“, be viso kito, atspindi ne tik netolimus Gruzijos įvykius, tačiau ir „visai nesenus momentus, kankinusius Lietuvą. Tai bet kuriai priespaudos ar diktatūros kamuojamai šaliai pritaikomas siužetas. Skiriasi tik išraiškos priemonės, bet struktūra visuomet išlieka ta pati“.
Klasikinės tragedijos struktūros pritaikymo šiandieninės Sicilijos gatvių gyventojams ėmėsi ir šiuolaikinio italų teatro, kino ir operų žvaigždė Emma Dante, režisavusi pasirodymus ir „La Scaloje”, kartu su trupe „Sud Costa Occidentale“ pristatanti Euripido įkvėptą aistringą spektaklį-koncertą „Medėjos link”. Eksperimentuoti linkusi menininkė tragišką istoriją perkėlė į karščiu alsuojančią Siciliją, o idėjų sėmėsi iš temperamentu trykštančių vietinių šeimų gyvenimo. Gyvos brolių Mancuso atliekamos muzikos palydimas pasirodymas stebina aktorių energija, gestų ir judesių plastika. Meilę keičia neapykanta, nevaldomą aistrą – keršto troškimas.
Režisierė teigia su savo kompanija tyrusi nepažintas Medėjos personažo teritorijas it salą: „Man Medėja yra kaip užsienio šalis. Iš pradžių nei aš, nei mano aktoriai nekalbame jos kalba. Todėl pavadinime ir egzistuoja žodis „link“. Jis nurodo kryptį, kur mes judėjome statydami spektaklį. Norėjau priartėti prie Medėjos, įsibraudama į jos mitą. Tai labai sudėtingas personažas, toks paslaptingas, kad rodės svarbu ieškoti būdo apgyvendinti nepažintas jos teritorijas, prieiti atsargiai ir delikačiai, tarsi apiplaukiant.”
Lemtį nusprendžiantys žiūrovų balsai
Jauno latvių režisieriaus Valterio Sylio „Legionierius” kritikai „pakrikštijo” viena stipriausių patirčių šalies teatro pasaulyje. Spektaklis atsigręžia į neseną praeitį ir interaktyviai, dinamiškai, su humoru kvestionuoja antrojo pasaulinio karo išprovokuotas traumas.
„Legionieriai“ atsigręžia į netolimos praeities faktą: 1954 metais 167 Baltijos legionieriai iš Estijos, Latvijos ir Lietuvos tapo karštų Švedijos ir Sovietų Sąjungos debatų priežastimi. Buvusių kareivių perdavimas sovietams gali pasmerkti šiuos žmones tremčiai ir sunaikinimui. Kokia bus Baltijos legionierių ateitis, Vilniuje spręs... spektaklio žiūrovai. Jie bus priversti atlikti teisėjų vaidmenį ir savo balsais nutarti, kas nutiks žmonėms, už kuriuos akimirką reikės būti atsakingiems.
Jauno latvių režisieriaus dėka istoriniai faktai „Legionierių“ scenoje tampa kaip niekad aktualumu karščiuojančiais klausimais, kuriuos du aktoriai nagrinėja ir sąmojingai, ir emocionaliai. Tai groteskiškas, gyvas, juodo humoro ir juodos politikos kupinas spektaklis, vaidinamas keliomis kalbomis.
Šventinis tigrinių lelijų fejerverkas
Festivalį vainikuos lietuvių numylėtiniai pašaipūnai „The Tiger Lillies“. Trečią kartą „Sirenose” viešėsiantys „Grammy” nominantai surengs koncertą, kur pinsis kandūs tekstai, muzikos žanrai bei gili melancholija. Klasikos liniją pratęs grupės spektaklis pagal anglų poeto klasiko Samuelio Tayloro Coleridge’o poemą „Eilės apie seną jūreivį”.
Pasakojimą apie jūreivį, klaidžiojantį jūrose todėl, kad nužudė albatrosą, lydės animacinės San Franciske apsistojusio fotografo Marko Holthuseno videoprojekcijos ir tigeriška juodojo kabareto muzikinė stilistika. M. Holthusenas yra dalyvavęs begalėje kūrybinių projektų, tarp kurių – vizualinio naratyvo kūrimas Rogerio Waterso operai „Ça ira“. Siedamas skaitmeninį išradingumą ir neribotą vaizduotę, M. Holthusenas kuria elegantiškos, tapybiškos atmosferos vaizdus, panaikinančius ribą tarp tikrovės ir iliuzijos.
„Menkesnius muzikantus Marko Holthuseno kompiuteriu kurta įspūdinga scenografija būtų užgožusi. Ji panardina grupę tarp lūžtančių bangų, užkelia ant ugningų krosnių, muzikantai patenka į laivą ar į gyvatės nasrus. „The Tiger Lillies“ – užgožti? Tik ne šie veikėjai“, – apie nusikaltimo ir bausmės temas autentišku burleskos stiliumi nagrinėjantį spektaklį rašo kritikai.
„The Tiger Lillies“ lietuvių publikai ne tik pristatys naujausią savo spektaklį „Eilės apie seną jūreivį“, bet kitą dieną surengs koncertą, vainikuosiantį „Sirenų“ dešimtmetį.
Lietuviška programa – ir atvykstantiems užsienio kritikams
Šiemet į festivalį atvykstant rekordiniam užsienio svečių – teatro kritikų, vadybininkų, prodiuserių ir kultūros operatorių – skaičiui, bus pristatyta spalvinga ir daugiaplanė Lietuvos teatro panorama. „Siekiame publikai parodyti šiais metais labiausiai įvertintus ir daugiausiai polemikos kėlusius lietuviškus spektaklius, norime atkreipti svečių dėmesį į mūsų teatro sceną ir jos talentus“, – teigia Aušra Simanavičiūtė, Vilniaus tarptautinio teatro festivalio „Sirenos” lietuviškos programos koordinatorė.
Programoje – 11 lietuviškų spektaklių, iš kurių 3 premjeros: Oskaro Koršunovo unikali ir intymi „Žuvėdra“, Yannos Ross spektaklis „Mūsų klasė“ apie holokaustą ir Konstantino Bogomolovo „Mano tėvas – Agamemnonas“, įkvėptas Euripido kūrinių. Taip pat bus parodyti Lietuvos ar užsienio kritikų bei prodiuserių dėmesio sulaukę Eimunto Nekrošiaus, Gintaro Varno, Jono Vaitkaus, Vido Bareikio, Rugilės Barzdžiukaitės, Pauliaus Ignatavičiaus darbai.
Rytinė edukacija ir vakarinai variantai
Rugsėjo 26–28 dienomis „Sirenose“ trečią kartą bus surengta tarptautinė jaunųjų teatro kritikų konferencija, siekianti suburti studentus ir jaunuosius teatro profesionalus iš įvairių šalių aptarti skirtingas su teatro specifika susijusias idėjas. Šiemet nacionaliniu laureatu tarp projektų, siekiančių gauti Europos Parlamento įsteigtą Karolio Didžiojo jaunimo premiją, tapusioje konferencijoje pranešimus tema „politika(i) vs. teatras“ skaitys jaunieji teatro kritikai ir kitų mokslų specialistai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Lenkijos, Vokietijos, Rusijos, Gruzijos, Turkijos ir Čekijos.
„Sirenų“ klubas ne tik kvies tradiciškai po spektaklių padiskutuoti su kūrėjais, bet ir aptarti festivalio reikšmę bei praeities liudijimus, jaunųjų teatro kūrėjų indėlį į festivalio programą bei paanalizuoti „rimtosios“ ir „kontrkultūros“ apraiškas Menų spaustuvėje (Šiltadaržio g. 6) vyksiančių diskusijų metu. Taip pat žiūrovai bus kviečiami į nemokamus vakarinius renginius: kavinėje „7 Fridays“ (Pranciškonų g. 3) šiųmetiniai Auksinio scenos kryžiaus laureatai aktorius Šarūnas Datenis ir dailininkas Antanas Dubra pristatys vakarinę spektaklio „Gaidelis – pinigautojas“ versiją, o Jaunimo teatre Vido Bareikio pastatyto spektaklio „Kovos klubas“ gyvos muzikos atlikėjai – grupė „Sheep got waxed“, šiemet taip pat nominuoti Auksiniam scenos kryžiui, suteiks galimybę išgirsti jų repertuarą.
