Maždaug dešimtadalis iš tarnybos tarptautinėse misijose grįžusių karių patiria psichologinių problemų, teigia už karių fizinę ir psichologinę reabilitaciją atsakingi specialistai.
Pastaruosius kelerius metus atliekami karių sveikatos tyrimai karo medikams ir psichologams dar nesuteikia tvirtų statistinių duomenų, tačiau leidžia kalbėti apie tarnybos pasaulio "karštuosiuose taškuose" poveikį karių psichologijai.
Ekspertų teigimu, įtakos tyrimo duomenims turi karinių misijų intensyvumo, pavyzdžiui, Irake ir Kosove, skirtumai.
Profesorė Jūratė Novagrockienė vadovavo keliems Lietuvos karo akademijoje atliktiems sociologiniams tyrimams apie karių ir jų šeimų psichologines problemas.
Anot J.Novagrockienės, 2004 metais atliktame tyrime "Tarptautinėse misijose tarnavusių karių socialinės ir psichologinės problemos" buvo nagrinėjamos tarnybos Irake ir Kosovo provincijoje pasekmės psichologijai.
"Akivaizdu, kad intensyvesnėje Irako misijoje, kur vyrauja sudėtingesnės sąlygos ir nuolatinė baimė dėl išpuolių, tarnaujantys kariai patirdavo žymiau daugiau psichologinių problemų, nei tarnaujantys Kosove. Pastebėjome, kad minėtos problemos atsiskleisdavo praėjus maždaug porai mėnesių po sugrįžimo", - BNS sakė J.Novagrockienė.
Karo medicinos tarnybos (KMT) karo psichologė vyresnioji leitenantė Danutė Lapėnaitė, per pastaruosius kelis mėnesius aplankiusi Irake ir Afganistane tarnaujančius Lietuvos karius, teigia, kad misijų metu karius vargina šešis mėnesius trunkančios tarnybos monotoniškumas ir rutina, nerimas ir rūpestis dėl namie likusių šeimų, ekstremalių situacijų - pasalų, apšaudymų - sukeltos ūmios streso reakcijos.
"Irake tarnavusiame būryje "LITCON-7" lankiausi iškart po ekstremalaus įvykio - mūsų kario sužeidimo. Dirbau su karių jausmais, mačiau, kad vyravo ūmios streso reakcijos, kurios tokiose situacijose visiškai normalios", - sakė D.Lapėnaitė.
Jos teigimu, ekstremalūs įvykiai turėjo įtakos tam, kad kai kuriems kariams atsirado "klasikinių požymių" - sutriko miegas, sumažėjo motyvacija, atsirado nuotaikos svyravimai, liūdesys, tačiau "taip ir turi būti".
Misijos metu kariams psichologai padeda pasiruošti sklandžiam grįžimui namo, integravimuisi į visuomenę, supratimui apie jų laukiančius pasikeitimus šeimoje, asmeniniame gyvenime.
"Ne pirmą kartą misijoje dalyvaujantys kariai žino, kad grįžus jų laukia šeimos santykių kūrimas iš naujo. Atsiranda konfliktų, santykių su vaikais problemų", - sakė D.Lapėnaitė.
"Kiekvienas žmogus turi vidinių psichologinių jėgų rezervą. Dėl ūmaus streso ar rutinos ateina momentas, kai žmonės tampa uždaresni, irzlūs", - sakė psichologė. Todėl ypač svarbu, kad tiek misijos metu, tiek iš jos grįžęs, karys sulauktų tinkamos psichologinės pagalbos.
Pasak KMT Karių visuomenės sveikatos priežiūros sektoriaus skyriaus viršininkės kapitonės Ramutės Vaičaitienės, po 3-4 metus atliekamų patikrinimų ryškėja tendencija, jog maždaug kas dešimtasis iš misijos grįžęs karys turi psichologinių problemų. Dažniausiai - tai potrauminio streso sutrikimai ir bendravimo problemos, kurias sukėlė ilgas buvimas uždaroje bendruomenėje. Dauguma sutrikimų požymių išryškėja po 3 ir 6 mėnesių, grįžus iš tarnybos misijoje.
Iš misijų grįžusių karių sveikata tikrinama Karo medicinos centre, jie atlieka psichologinius testus ir kalbasi su psichologais.
"Pokalbių metu mūsų psichologai ne tik vertina kario būklę, bet ir siūlo tolesnę pagalbą ir konsultacijas. Vėliau karius stebi dalinio, kuriame jie tarnauja, gydytojai. Kariai siunčiami į reabilitacijos centrus", - pasakojo R.Vaičaitienė.
"Pastebime, kad kariams kalbėti apie savo sveikatą yra lengviau negu apie psichologinę būklę, kariai nemėgsta pasirodyti, jų požiūriu, "nevyriški". Todėl turi būti aktyvios ir jų šeimos, skatinti juos pasidalinti savo vidinėmis problemomis", - sakė kapitonė R.Vaičaitienė.
Pasak jos, įgyvendinant krašto apsaugos ministro patvirtintą karių psichinės sveikatos programą ir vėliau parengtas psichologinės paramos gaires, siekiama užtikrinti kiekvienam kariui psichologinę pagalbą prieš misiją, jos metu ir jai pasibaigus. Akcentuojama, kad misijos metu karius turi stebėti ne tik karo medikai, bet ir kapelionai bei atpažinti psichologines problemas išmokyti dalinių vadai.
Planuojama sukurti ir specialią elektroninę duomenų bazę, kuri leis stebėti karių psichologijos raidą ir aptikti galimus ilgalaikius psichologinius sutrikimus.
Šią savaitę JAV leidinyje "Journal of the American Medical Association's Archives of Internal Medicine" paskelbti tyrimų duomenys, parodę, jog psichologinių sutrikimų patiria mažiausiai ketvirtadalis misijose Irake ir Afganistane tarnavusių karių. Priskaičiavus elgesio sutrikumus, tokius, kaip smurtas šeimoje,
kenčiančiųjų nuo psichikos sveikatos sutrikimų karių skaičius padaugėja iki 31 procento.
Tyrėjai peržiūrėjo beveik 104 tūkstančių karių, kurie kreipėsi psichologinės pagalbos 2001-2005 metais, medicinines bylas. Skaičiuojama, kad medikų pagalbos prašė maždaug 29 procentai operacijose dalyvavysių karių.
Tyrėjai pabrėžia ankstyvos psichologinių sutrikimų diagnostikos svarbą.
