Babilonas yra laikomas prostitucijos lopšiu, ne veltui iki mūsų dienų išliko posakis „Babilono paleistuvė“. Herodotas taip aprašė vietos papročius: „Babilone buvo Militos (Afroditės) šventykla. Kiekviena Babilono gyventoja privalėjo nors kartą gyvenime šioje šventykloje atsiduoti svetimšaliui... Net už menkiausią užmokestį“. Ritualinė prostitucija vėliau paplito visose senosiose civilizacijose.
Sodoma ir Gomora
II tūkstantmetis pr. m. e.
Šių miestų, kuriuos Dievas sunaikino už nuodėmes, pavadinimai tapo paleistuvystės ir lytinių iškrypimų simboliu. Taip pat Senajame Testamente minimas pirmosios istorijoje „komercinės“ prostitutės vardas – tai Rahaba iš Jericho miesto. Ji išgarsėjo tuo, kad savo namuose priglaudė du šnipus iš Jėzaus Navino kariuomenės ir už tai jos buvo pasigailėta sunaikinant miestą.
Roma
I m. e. a.
Kaip atrodė Romos viešnamis („lupanariumas“), galima įsivaizduoti pagal Pompėjos griuvėsius – tai buvo didžiulis pastatas su daugybe kambarių. Kai prostitucija pradėjo verstis net senatorių dukros, Tiberijus uždraudė patricijų luomo moterims imti pinigus už seksą. Tai nepadėjo, ir greitai priiminėti vyrus lupanariume ėmė net imperatoriaus Klaudijaus žmona Mesalina.
Bordo
XI a.
Bordo – tai Akvitanijos, pačios linksmiausios Viduramžių epochos šalies sostinė. Grafas Gijomas VII išgarsėjo kaip „pirmasis linksmuolis ir trubadūras“. Jis pastatydino specialų „vienuolyną“ prostitutėms, kurio hierarchija buvo panaši į įprastų tos epochos vienuolynų hierarchiją. Nieko keista, kad Akvitaniją greitai pamėgo ir eretikai katarai, laikęsi itin laisvų papročių.
Venecija
XVII a.
Venecija – europietiškų karnavalų gimtinė. Per karnavalą niekas neatrodė gėdinga, pernelyg drąsu, keista ar nedora. Karnavalo kaukės, kadaise skundėsi vienas iš dožų, visą miestą pavertė dideliu viešnamiu. Būtent Venecijoje gimė Džakomas Kazanova, žmogus, kurio vardas tapo palaidumo sinonimu.
Kalkuta
XIX a.
„Deivės Kali miestas“ ir visos Britų Indijos sostinė Viktorijos epochos anglams buvo didžiulis viešnamis, kuriame neegzistavo draudžiamų troškimų. Ponai karininkai ypač mėgo bajaderes – prostitutes šokėjas. Būtent anglai Europoje ir išpopuliarino senovinį traktatą „Vatsjajanos Kama Sutra“.
Rio de Žaneiras
XX a. pradžia
Baltos kelnės, pigūs gėrimai, kaitra alsuojantys paplūdimiai, kuriuose kokainas yra toks pat prieinamas kaip ir moterys... Kol Senajame žemyne liepsnojo pasauliniai karai ir revoliucijos, Rio de Žaneire viešpatavo malonumų „aukso amžius“. Čia suvažiuodavo milijonieriai ir Holivudo žvaigždės. Šiandien iš buvusios Rio didybės liko tik karnavalas, į kurį suplūsta transvestitai iš viso pasaulio.
Maskva
1980-1990 m.
Laiko ženklai: daina „Putana, putana, putana – naktinė plaštakė...“, „naktinės plaštakės“ žibintų šviesose Tverės porspekte ir Maskvos, sekso turistams paties populiariausio ir pigiausio miesto, reputacija. Čia buvo įmanoma viskas, o 1989 m. atlikta aukštesniųjų klasių moksleivių apklausa parodė, kad apie užsieniečius aptarnaujančios prostitutės karjerą svajoja kas antra moksleivė. Šiandien tokia Maskvos šlovė jau priblėso.
Amsterdamas
XX a. pabaiga
Jau XVIII a. Olandijoje gimė „libertinizmo“ filosofija, pagal kurią laisvo žmogaus neturi varžyti jokios moralės normos. Taigi visai nekeista, kad būtent Amsterdamas tapo Europos XX a. seksualinės revoliucijos lopšiu: čia pirmąsyk buvo legalizuoti lengvieji narkotikai, prostitucija, tos pačios lyties asmenų santuokos.
Bankokas
XXI a.
Tailando sostinė yra šiuolaikinė sekso turizmo Meka. Čia yra pats plačiausias paslaugų ir partnerių pasirinkimas: įvairiausio amžiaus vaikinai ir merginos, merginos, paverstos vaikinais, ir vaikinai, dar ne visai paversti merginomis. Taip pat, kaip kalbama, yra ir sekso robotų. Juk ne veltui Tailando sostinė yra vadinama suaugusiųjų Disneilendu. JT duomenimis, Bankoke šiandien gyvena apie milijoną sekso industrijos darbininkų.
