Kredito istorija yra mūsų finansinės atsakomybės “juodoji dėžė", kurioje informacija apie mūsų prisiimtų įsipareigojimų vykdymą saugoma 10 metų. Tačiau žmonės dažnai klaidingai ar ne iki galo supranta šių įrašų svarbą mūsų galimybėms gauti finansines paslaugas ar palankias jų sąlygas.
„Swedbank" Asmeninių finansų institutas pateikia atsakymus į dešimt dažniausiai pasitaikančių klaidingų mitų apie kredito istoriją. Straipsnio pabaigoje taip pat pateiksime nuorodas į tai, kaip nemokamai pasitikrinti savo kredito istoriją (nemokamai pasitikrinti galima kartą per metus).
Mitas nr. 1. – kredito istorija susijusi tik su tais, kurie turi paskolų. Klaidinga manyti, kad kredito istorija yra susijusi tik su jau paskolą turinčiais asmenimis. Apskritai ji aktualiausia dar tik ketinantiems skolintis, nes tai vienas iš kriterijų, kurie vertinami prieš suteikiant kreditą.
Mitas nr. 2 – mano nesumokėtos sąskaitos už telefoną bankams neįdomios. Ne tik finansų institucijos, bet ir tokios bendrovės kaip telekomunikacijų ar komunalinių paslaugų tiekėjai, išperkamosios nuomos bendrovės bei kai kurie kiti juridiniai asmenys perduoda informaciją apie savo klientus kreditų biurui „Creditinfo Lietuva" (nuoroda).
Todėl pradelsus terminą, per kurį reikėjo padengti įsiskolinimą už, pavyzdžiui, telefono sąskaitą ar komunalinius mokesčius, informacija apie tai turės įtakos sprendžiant apie asmens patikimumą ir finansų institucijos prisiimamą riziką suteikiant jam finansines paslaugas.
Mitas nr. 3 – jei turiu bent vieną įrašą kredito istorijoje, jau negausiu paskolos. Vienas įrašas kredito istorijoje gali būti ir apie tai, kad grąžinta turėta paskola. Šis faktas tikrai kredito istorijai nekenkia. Tačiau asmuo, kurio pastarųjų 10 metų kredito istorijoje yra įrašų apie nevykdytus įsipareigojimus, yra laikoma mažiau patikimu ir rizikingesniu.
Mitas nr. 4 – keli laiku negrąžinti litai nekels jokių problemų ir nebūsiu pripažintas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų. Beveik visada nuo pradelsto privalomo mokėjimo skaičiuojami delspinigiai, kurie įsiskolintą sumą tik didina. Tad neilgai trukus nedidelės sumos klausimas gali virsti didele problema. Skolos pradelsimas daugiau nei 90 dienų yra riba, nuo kurios asmuo pripažįstamas nesugebančiu vykdyti įsipareigojimų.
Tokia informacija saugoma ir prieinama kitiems juridiniams asmenims su asmens sutikimu 10 metų po skolos grąžinimo. Pavyzdžiui, jei asmuo kreipiasi paskolos ir paaiškėja, kad jis net keletą kartų vėlavo vykdyti finansinius įsipareigojimus daugiau nei 90 dienų, institucija gali arba atsisakyti suteikti kreditą, arba suteikti ne tokiomis palankiomis sąlygomis, tai reiškia su didesne palūkanų norma, trumpesniu paskolos terminu ir pan.
Mitas nr. 5 – aš galiu nesutikti, kad bankas susipažintų su mano kredito istorija, ir niekas nežinos apie ją. Finansų institucijos tikrina asmens informaciją įskaitant kredito istoriją duomenų sistemose tik esant kliento rašytiniam sutikimui. Tačiau prieš suteikiant kreditą, ši informacija yra būtina. Jei asmuo nesutinka, kad kreditorius tikrintų informaciją, jis bus įpareigotas reikiamus dokumentus iš institucijų surinkti pats.
Mitas nr. 6 – grąžinus visas skolas arba sumokėjus delspinigius, kredito istorija yra ištrinama. Kredito istorija yra susieta su asmeniu, o ne su jo turimais kreditais ar juos suteikusia finansų institucija.
Mitas nr. 7 – jei viename banke turiu blogą kredito istoriją, kreipsiuosi į kitą banką. Finansų institucijos turimą informaciją apie savo klientus perduoda kreditų biurui „Creditinfo Lietuva", kurie tvarko jungtines duomenų sistemas. Jos yra prieinamos visoms finansų institucijoms.
Be to, visi Lietuvoje veikiantys bankai yra įpareigoti teikti informaciją apie paskolos gavėjus Lietuvos banko valdomai paskolų rizikos duomenų bazei. Šiose sistemose bankai gali pasitikrinti, ar klientai nėra skolingi kitiems bankams, įvertinti paskolos gavėjų jau turimus įsipareigojimus. Taigi, visos finansų institucijos dalinasi informacija.
Mitas nr. 8 – kredito istorijoje iš karto įrašomas įrašas, jau po pirmos dienos, kai vėluoju padengti privalomą mokėjimą. Svarbu žinoti, jog institucijos paprastai viena ar kita forma informuoja asmenį apie susidariusią skolą. Tuo atveju, kai žmogus gauna iš banko ar kitos institucijos pranešimą apie susidariusią skolą ir ją padengia iki pranešime nurodyto termino, institucija duomenų apie asmens įsiskolinimą neperduoda tretiesiems asmenims.
Mitas nr. 9 – mano kredito istorija neturi jokios reikšmės mano sutuoktiniui. Sukūrus šeimą ir į finansų institucijas kreipiantis dėl paskolos, sutuoktiniai, jei jie nėra pasirašę vedybinės sutarties, privalo tapti paskolos bendraskoliai arba paskolos gavėju ir laiduotoju. Tokiu atveju yra tikrinamos ir vertinamos abiejų paskolos gavėjų kredito istorijos. Taigi, „bloga" vieno sutuoktinio kredito istorija, gali būti paskolos ar kitų paslaugų nesuteikimo šeimai priežastis.
Mitas nr. 10 – kredito istoriją galima pataisyti, tuo užsiima specialios agentūros. Asmens kredito istorijos duomenis Lietuvoje kaupia ir administruoja tik kreditų biuras „Creditinfo Lietuva“. Nuo šio rugsėjo kartą per metus visi Lietuvos gyventojai gali nemokamai sužinoti savo 10 metų pradelstų skolų istoriją, esamus įsiskolinimus bei kokios įmonės per pastaruosius dvejus metus domėjosi jų kredito istorija. Tai galima padaryti prisijungus prie asmeninės kredito istorijos sistemos Manocreditinfo.lt. Tačiau kredito istorijų bendrovė „netaiso“.
Geriausi „vaistai“ yra atsakingas finansinis elgesys. Tai yra laiku ir tinkamai vykdomi privalomi mokėjimai. Prieinama informacija apima pastaruosius 10 metų, tad atitaisyti dešimtmečio finansines klaidas, turėjusius įtakos kredito istorijai, neįmanoma. Žiniasklaidoje kartais galima rasti skelbimų, siūlančių „pataisyti“ (už tam tikrą, kartais gana nemažą ir reikalaujamą iš anksto mokestį) kredito istoriją. Tačiau nė viena oficiali tarnyba tuo neužsiima, tad tikėtina, jog šie pasiūlymai – tik pridengtas būdas gyventojams prarasti lėšas.
Monika Kartenytė
