Europos Sąjungos (ES) atstovai ketvirtadienį rinkosi į specialų posėdį dėl Airijos reikalaujamų nuolaidų įgyvendinant Lisabonos sutartį. Vis dėlto susitarti dėl bendrų principų, kurie ne tik nuramintų kitas ES nares, išgąsdintas Airijos ankstesnio nusistatymo prieš Lisabonos sutartį, bet ir atitiktų pačių airių keliamus kriterijus, nėra paprasta.
Airija yra pareiškusi, kad ankstesnį airių nepasitenkinimą sukėlę tokie Lisabonos sutarties klausimai, kaip neutralumas, finansinis suverenitetas ir moralinės normos turi būti išspręsti bendru sutarimu. Tačiau tokie Airijos reikalavimai nevienareikšmiškai vertinami tiek pačios ES vadovybės, tiek atskirų Bendrijos narių.
Manoma, panašios diskusijos, kaip kilo dėl airių nepasitenkinimo kai kuriomis Lisabonos sutarties nuostatomis gali kilti ir dėl Kroatijos stojimo į ES. Be to, euroskeptiko Čekijos prezidento V. Klauso požiūris į šiuos klausimus taip pat kelia nemažą nerimą Europos Sąjungoje.
Čekijos prezidentas gali atsisakyti ratifikuoti Lisabonos susitarimą bei Kroatijos priėmimo aktą. Todėl ES viliasi, kad su airiais pavyks išspręsti kilusias diskusijas dėl atskirų punktų iki spalio, kada vyks referendumas dėl Lisabonos sutarties ratifikavimo.
„Mes norime susitarti su Airija, išspręsti tuos klausimus, kurie nedavė ramybės šios šalies gyventojams pirmojo referendumo metu". Be to naujas dialogas įrodytų euroskeptiškam Čekijos vadovui, kad Lisabonos sutarties ratifikavimo procesas yra demokratiškas ir atitinkantis europiečių interesus.
Tačiau ne tik Airija, bet ir kitos šalys kelia diskusijas dėl šių klausimų. Pavyzdžiui D. Britanijos konservatoriai taip pat kelia nevienareikšmiškai vertinai kai kurias sutarties tendencijų, o ir Nyderlandai, anksčiau atmetę ES Konstitucijos projektą ir dabar įvairiai vertina Lisabonos sutartį.
Tačiau ES diplomatai ne tik ketvirtadienį, bet ir šiandien intensyviai diskutuoja dėl Lisabonos sutarties teksto ir Airijos keliamų reikalavimų. Airija savo galutines nuostatas dėl Lisabonos sutarties teksto žada paskelbti ateinančią savaitę (antradienį), kada vyks visų 27 ES vyriausybių atstovų posėdis. „Taigi, tokia diskusija atneš daugiau naudos, nei atskirų sutarties dalių aptarinėjimas“ – pabrėžia ir ES diplomatai.
Tačiau savo ruožtu Airija ir Čekija šiame posėdyje tikisi kuo išsamiau išdėstyti savo pozicijas dėl teksto. Tačiau dar iki posėdžio ES užsienio reikalų ministrai susitiks su Airijos diplomatijos atstovu, ministru M. Martinu. Derybos vyks oficialiame ir poliniame lygmenyje.
Atrodo, kad Airija vis dėlto nesilaiko kategoriškos nuostatos ir taip pat, kaip ir ES diplomatai, siekia atrasti kompromisą. „Mes turime atsižvelgti ir į kitų ES valstybių siekius Lisabonos sutarties įgyvendinimo fone, todėl stengsimės nepažeisti Bendrijos interesų“ – patikino Airijos užsienio reikalų vadovas.
Jau dabar diplomatai kalba, kad du iš trijų Airijos reikalavimų – moraliniai klausimai bei klausimas dėl neutralumo, gali būti priimtini ES. Tačiau posėdyje gali būti atmestas Airijos fiskalinis reikalavimas.
